Riziką susirgti vėžiu kartais norisi nurašyti vien genams, tačiau medikai primena, kad ligos kilmė dažnai yra kelių veiksnių sintezė. „Nevaldomi vėžio rizikos veiksniai yra amžius, genetika, ankstesnis cheminių medžiagų ir radiacijos poveikis – jei žala padaryta, jos neatitaisysi“, – sako JAV dirbantis hematologas-onkologas ir epidemiologas Adeelis Khanas. Kartu su nerimu specialistai atkreipia dėmesį į kasdienius įpročius, kurie gali prisidėti prie rizikos padidėjimo.
Kokios dušo priemonės kelia abejonių?
Medicinos ekspertai įspėja apie stipriai parfumuotų kūno prausiklių sudėtį. „Ironiška, bet produktai, kurie, mūsų manymu, valo ir atgaivina, gali mums pakenkti“, – sako medicinos onkologas Sudarsanas Kollimuttathuillamas. Pasak jo ir kitų onkologų, pavojų gali kelti keli cheminių medžiagų tipai, paslėpti mėgstamų priemonių etiketėse.
Kaip paaiškina dr. Jamesas McCloskey: “Vėžio vystymasis yra daugiapakopis procesas, o pakartotinis sąlytis su kenksmingomis medžiagomis, esančiomis mūsų maiste, vandenyje ir vartojimo produktuose, gali sukelti ląstelių pažaidą”. Tokia išvada skatina ne tik individualų atsargumą, bet ir diskusijas dėl stipresnio cheminių medžiagų reguliavimo.
Konkretūs chemikalai ir jų poveikis
Onkologai ir mokslininkai įvardija kelis dažniausiai keliančius rūpestį komponentus. „Ftalatai, kurie sudėtyje dažnai užsimaskuoja po terminu „kvapiosios medžiagos“, gali imituoti hormonus – šis procesas siejamas su padidėjusia krūties vėžio rizika“, – sako J. McCloskey. Be to, „Parabenai veikia kaip estrogenai ir kelia panašų susirūpinimą. Sulfatai sukuria putojimą, tačiau jų gamybos metu gali susidaryti vėžį sukeliantis šalutinis produktas, vadinamas 1,4-dioksanu. Galiausiai, kai kurie konservantai, pavyzdžiui, DMDM hidantoinas, lėtai išskiria formaldehidą – žinomą kancerogeną“, – priduria J. McCloskey.
Tuo pat metu specialistai ragina neviešinti panikos: „Svarbu būti sąžiningiems: neturime įrodymų, kad kiekvienas kūno prausiklis su kvapiosiomis medžiagomis yra kenksmingas.
Tyrėjai bando suprasti, ar pakartotinis poveikis per ilgesnį laiką gali kelti pavojų kai kurių žmonių sveikatai“, – teigė S. Kollimuttathuillamas. Tai pabrėžia, kad mokslas dar kaupia duomenis apie ilgalaikį poveikį.
Praktiniai patarimai, kaip sumažinti riziką
Net jei galutiniai duomenys nėra visiškai vienareikšmiai, medikai rekomenduoja keletą paprastų priemonių: rinktis bekvapę arba mažiau parfumuotą higienos priemonių versiją, skaityti sudedamųjų dalių etiketes ir vengti produktų su parabenais, ftalatais ar DMDM hidantoinu. Jei turite jautrią odą, astmą, migreną arba esate nėščia, apsvarstykite galimybę apsiriboti bekvapiais produktai ir nenaudoti stipriai parfumuotų priemonių vaikams.
Be to, verta prisiminti, kad vėžys dažniausiai išsivysto dėl daugialypės rizikos – genetika, gyvenimo būdas, aplinkos veiksniai ir chemikalų poveikis susilieja. Todėl sumažinti vieną rizikos šaltinį, pavyzdžiui, pasirinkti švelnesnes prausiklius, yra racionalus ir praktiškas žingsnis, net jei tai nėra vienintelė prevencijos priemonė.
Galiausiai, jeigu kyla abejonių ar turite didesnę riziką dėl šeimos istorijos, pasitarkite su gydytoju arba dermatologu. Informacija apie sudėtinės dalis ir sąmoningi pasirinkimai leidžia saugiau rūpintis savimi be nereikalingo pavojaus jausmo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.