Vokietijos aplinkosaugos organizacijos BUND atliktas tyrimas atkreipia dėmesį į plačiai paplitusią ir ilgai išliekamą taršą geriamajame vandenyje. Iš 46 paimtų mėginių net 42 buvo nustatyti perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) pėdsakai. Nors dabartinės galiojančios normos nebuvo viršytos, tyrimas rodo, kad šių cheminių junginių poveikis vandenų sistemoms ir sveikatai kelia pagrįstą susirūpinimą.
Kas yra PFAS ir kodėl tai svarbu?
PFAS yra didelė cheminių junginių grupė, pasižyminti dideliu atsparumu skaidymuisi aplinkoje. Jos dažnai naudojamos pramonėje ir kasdienėse prekėse – nuo atsparių dėmėms audinių ir kepimo indų iki kosmetikos bei maisto pakuočių. Dėl savo struktūros PFAS gali kauptis vandenyje, dirvožemyje ir organizmuose, o moksliniai tyrimai sieja kai kuriuos šios grupės atstovus su kepenų pažeidimais, inkstų ir sėklidžių vėžiu bei imuninės sistemos slopinimu.
Tyrimo rezultatai ir jų reikšmė
BUND pranešime nurodoma, kad mėginiai buvo imami įvairiuose Vokietijos regionuose 2025 metų birželio–spalio mėnesiais. Trys atvejai viršijo būsimas normas, kurios pagal naująjį Geriamojo vandens reglamentą bus taikomos nuo 2026 ir 2028 metų. Iš Berlyno paimtame mėginyje užfiksuotas ypač didelis PFAS kiekis, o tik keturiuose mėginiuose PFAS visai neaptikta.
„Mūsų atsitiktinai pasirinkti mėginiai rodo, kad PFAS jau seniai pateko į mūsų vandens apytakos ratą – nuo paviršinio iki gruntinio ir geriamojo vandens. Tai paveikė net giluminius mineralinio vandens šulinius”, – sakė BUND vykdomoji direktorė Verena Graichen.
Ką tai reiškia vartotojams ir valdžiai?
Tokie rezultatai skatina skubiai stiprinti vandens monitoringo sistemas ir diegti efektyvesnes nuosėdų ir chemikalų šalinimo technologijas. Valstybės institucijos ir vandens tiekėjai turi užtikrinti reguliarius tyrimus bei informuoti gyventojus apie galimas rizikas. BUND taip pat ragina, kad pramonės įmonės, kurios gamina ir platina gaminius su PFAS, prisiimtų atsakomybę už taršos šalinimo išlaidas.
Vartotojams rekomenduojama domėtis vietinių vandentiekio tarnybų pateikiama informacija, svarstyti papildomus vandens filtravimo sprendimus ir atkreipti dėmesį į maisto pakuotes bei produktus, galinčius turėti PFAS. Europos Sąjunga svarsto griežtinti ribojimus PFAS atžvilgiu, o tai galėtų padėti mažinti tolesnį aplinkos užterštumą.
Galutinė žinia – PFAS problema yra ilgalaikė ir daugiasluoksnė: sprendimai reikalauja tiek mokslinių tyrimų ir technologijų, tiek politikos ir privačių iniciatyvų, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata ir užtikrintas saugus geriamasis vanduo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.