Kasdienė vaikų mityba daro tiesioginę įtaką jų augimui, energijai ir sveikatai. Vis garsiau kalbama apie prastėjančią vaikų mitybą ir su tuo susijusias problemas: nuo geležies stokos iki alergijų ir nutukimo. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas aiškina pagrindines taisykles, kurių verta laikytis formuojant vaikų valgiaraštį.
Ar vaikui reikalinga mėsa?
Vienas dažniausių tėvų klausimų – ar vaikams būtina mėsa. Profesorius pabrėžia, kad mėsos vartojimas vaikų mityboje turi svarbią reikšmę: ji yra lengvai įsisavinamas geležies ir cinko šaltinis, taip pat tiekia gyvulinės kilmės baltymų ir vitaminų, kurių augančiam organizmui kartais trūksta. „Vaikams būtina valgyti mėsą, nors žaliavalgių žmonių buvo visais laikais: ir prieš šimtą metų, ir dabar. Pediatrai visame pasaulyje, remiantis moksliniais tyrimais, rekomenduoja valgyti mėsą.”
Tuo pačiu prof. Urbonas pažymi, jog sąmoningai pasirinkus vegetarinę mitybą galima kompensuoti trūkumus, tačiau tai reikalauja sąmoningumo, žinių ir dažnai – papildomų tyrimų. „Turbūt nė vienas nenorime daryti eksperimentų su vaikų sveikata, tad neturėtumėme aklai vadovautis tik savo įsitikinimais. Svarbiausia prisiminti – vaikas nėra mažas suaugęs, kas tinka ir nekenkia subrendusiam žmogui, vaikui gali visai netikti.” Jei kyla abejonių, verta pasikonsultuoti su pediatru ar dietologu ir stebėti vaiko geležies, B12 bei cinko rodiklius.
Alergijos ir maisto įvedimo laikas
Alergijų skaičius tarp vaikų didėja, ir priežasčių yra keletas. Prof. Urbonas atkreipia dėmesį ne tik į pavėluotą naujo maisto įvedimą, bet ir į perdirbtų produktų vartojimą. „Reikšmės turi ir tai, kokį maistą vartosime. Pavyzdžiui, ar grynas kruopas, ar rinksimės iš grūdų padarytus miltelius, kurie tirpsta vandenyje. Košes būtina virti namuose ir tik iš natūralių produktų. Taip pat reikėtų vengti naujų maisto produktų, pavyzdžiui, pusfabrikačių, saldiklių, konservantų, skonį gerinančių medžiagų, dūmo skonio medžiagų.” Ankstesnės praktikos dėl maisto vėlinimo keičiasi: dabar rekomenduojama pradėti tirštesnį maistą įvesti nuo 4–5 mėn., nes ankstyvas ir subalansuotas įvedimas gali sumažinti alergijų riziką.
Maisto išrankumas ir auklėjimo priemonės
Vaikai natūraliai gali būti atsargūs naujų skonių atžvilgiu. „Nustebsite, tačiau vaikai yra labai konservatyvūs. Yra paskaičiuota, kad vaikui reikia maždaug aštuonis kartus paragauti, kad jis normaliai pradėtų valgyti naujai jo mityboje atsiradusį produktą.” Versti valgyti nederėtų; geriau taikyti kartotinio pasiūlymo, maisto patrauklios pateikimo ir šeimos pavyzdžio principus. Taip pat prof. Urbonas pataria vengti perteklinio miltinių gaminių vartojimo: „Daug blogiau miltiniai patiekalai: bandelės, riestainiai, batonas, sausi pusryčiai. Paprasčiausias sprendimas – šių produktų tiesiog nepirkti ir nevartoti namuose.”
Nutukimas, fizinis aktyvumas ir aplinka
Nutukimas tarp vaikų Lietuvoje didėja, ir pagrindinės priežastys – netinkama mityba bei mažas fizinis aktyvumas. „Mityba turi būti sveika, reikėtų mažinti lengvai įsisavinamus angliavandenius (cukrų, bandeles, miltinius patiekalus, medų, sultis) ir riebalus. Ne ką mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas.” Medikai rekomenduoja, kad vaikas per dieną bent pusę valandos privalo aktyviai judėti, o laisvalaikį prie ekranų riboti: „Jei jūsų vaikas turi polinkį į nutukimą, jo laisvalaikį prie ekranų turėtumėte apriboti iki pusvalandžio per dieną.” Be mitybos ir judėjimo, didelę reikšmę turi šeimos įpročiai, mokyklos ir žiniasklaida – tėvų pavyzdys bei atsakingas produktų pasirinkimas formuoja vaikų požiūrį į maistą.
Apibendrinant: rinkitės paprastą, naminės gamybos maistą, mažinkite perdirbtų ir saldžių produktų kiekį, skatinkite kasdienį aktyvumą ir konsultuokitės su specialistais, jei kyla sveikatos ar svorio problemų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.