Vasaros išvykos, piknikai prie ežero ar grilio vakarėliai – mėgstama laisvalaikio forma. Tačiau karštas oras ir nevisada tinkamos maisto laikymo sąlygos didina riziką apsinuodyti arba susirgti žarnyno infekcija. Ypač pažeidžiami yra tie, kurių imuninė sistema silpnesnė: vaikai, pagyvenę žmonės ir lėtinių ligų turintys asmenys.
Kaip saugiai gabenti ir laikyti mėsą
Svarbiausia taisyklė – mėsa labai greitai genda, todėl ją būtina transportuoti tinkamai. Jei įmanoma, naudokite kelioninį šaltkrepšį arba nešiojamą šaldytuvą, kuriame temperatūra palaikoma iki +4 °C. Taip sumažėja bakterijų dauginimosi rizika ir prailgėja produktų tinkamumo laikas. Be to, venkite palikti mėsos ilgai automobilio bagažinėje ar ant sėdynės karštomis dienomis.
“Mėsa – itin greitai gendantis produktas. Laikant ją netinkamoje temperatūroje ar ilgai gabenant automobilyje, trumpėja galiojimo laikas, esant karštai oro temperatūrai mėsa gali visiškai sugesti.
Suvalgius sugedusią mėsą gali ištikti skrandžio negalavimai, bus sugadintas ne tik piknikas, bet ir visas savaitgalis. Geriausia mėsą į gamtą gabenti kelioniniame šaltkrepšyje arba nešiojamajame šaldytuve. Juose turėtų būti tinkama maisto produktams laikyti temperatūra (iki + 4°C)”, – pataria G. Vaitoškaitė.
Ko geriau neimti į ilgą iškylą
Jei neturite galimybės užtikrinti tinkamos temperatūros, geriau nesinešti jautrių produktų: vištienos gaminių, pieno produktų, majonezo turinčių mišrainių, mėsos vyniotinių ir konditerijos gaminių su kremu. Net vakuume supakuoti produktai gali tapti pavojingi, jei laikymo temperatūra svyruoja – susidaro terpė bakterijų dauginimuisi.
„Turintys silpną imunitetą linkę lengviau pasigauti bakterijas, tokias kaip streptokokai, salmonelės ar stafilokokai. Itin svarbu tinkamai apdoroti maisto produktus. Prieš gaminant maistą, būtina nusiplauti rankas, o patį maistą – daržoves, vaisius ar mėsą reikia plauti geriamu vandeniu, jokiu būdu to negalima daryti ežero ar upės vandenyje.
Taip pat jeigu gamindami liečiate pašalinius objektus, prieš vėl liečiant maistą ir gaminimo įrankius – rankas būtina perplauti“, – priduria vaistininkė.
Gaminimas ir kepimo sauga
Teisingas mėsos kepimas žudo pavojingas bakterijas. Ypač svarbi vištiena – ją reikia iškepti iki galo, nepaliekant rausvo ploto. Žalios arba pusžalės mėsos vartojimas ženkliai padidina salmoneliozės ir kitų infekcijų riziką. Tačiau perdegusi, stipriai parudijusi mėsa taip pat nėra sveikintina: perdegę baltymai sunkiai virškinami ir gali tapti toksiški.
„Kepant mėsą – žūsta pavojingos bakterijos. Žalios, iki galo neiškeptos mėsos vartojimas padidina tikimybę susirgti salmonelioze ir kitomis pavojingomis žarnyno infekcijomis. Žinoma, yra ir išimčių, pavyzdžiui, jautiena tinkama vartojimui ir pusžalė, tačiau vištieną būtina iškepti iki galo bei nepalikti rausvo ploto. O perkepta, sudegusi mėsa yra sunkiai virškinama, perdegę mėsos baltymai virsta toksinėmis medžiagomis. Gamindami būtinai pasirinkite tinkamą trukmę ir temperatūrą“, – pataria vaistininkė.
Praktiniai patarimai ir pirmoji pagalba
Visada turėkite kelioninę vaistinėlę: antiseptiką, pleistrus, skausmą malšinančių priemonių, priemonių nuo alergijos ir apsaugos nuo saulės. Dėl skrandžio problemų pravartu turėti fermentų arba vaistų rūgštingumui mažinti. „Kalbant apie skrandžio problemas, važiuojant į iškylą ir žinant, kad bus vartojamas riebus maistas patartina turėti skrandžio veiklą gerinančių fermentų. Taip pat pravartu įsidėti ir skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, jis dažnai padidėja valgant šviežius vaisius ar daržoves.
Vaistinėlėje turėtų būti ir aktyvintos anglies preparatai – jie padeda apsinuodijus. Viena aktyviosios anglies tabletė skirta 10 kūno kilogramų, tad jeigu žmogus sveria 60 kg, jis turėtų išgerti 6 tabletes. Aktyvintos anglies tablečių negalima vartoti su kitais vaistais, taip pat ir gerinančiais skrandžio veiklą. Jos absorbuoja toksinus ir chemines medžiagas, dėl to gali panaikinti kitų vaistų poveikį. Tarp anglies tablečių ir kitų vaistinių preparatų rekomenduojamas 3–4 valandų laiko tarpas“, – pataria G. Vaitoškaitė.
Jei pasireiškia stiprus vėmimas, ilgai trunkantis viduriavimas, aukšta temperatūra arba dehidratacijos požymiai (galvos svaigimas, sausa burna, mažas šlapinimosi kiekis), būtina kreiptis į gydytoją arba skubios pagalbos tarnybas.
Trumpai tariant: protingas planavimas, tinkamas laikymas, kruopštus maisto apdorojimas ir atsakingas elgesys gaminant padės mėgautis vasara be sveikatos problemų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.