Stasys Samulionis pasakojo apie iššūkius ir viltį, kurią suteikė dalyvavimas klinikiniuose vėžio gydymo tyrimuose. 2015 metais jam nustatytas smulkialąstelinis plaučių vėžys IV stadijoje — diagnozė, kuri daugeliui pacientų reiškia sunkų gyvenimo posūkį. Vietoje pasyvios kapituliacijos Stasys ryžosi tapti tiriamuoju ir priimti naują gydymo galimybę. Po metų ir daugiau nei dvejų metų gydymo rezultatai sustabdė naviko progresavimą, o medikai jo atvejį apibūdina kaip išskirtinį.
Diagnozė ir pradinis šokas
Stasys prisimena pirmuosius simptomus ir gydymo pradžią: „Temperatūra svyravo nuo 38 iki 40. Šeimos gydytoja išrašė antibiotikų, bandžiau gydytis namuose. Vaistus geriu – nieko. Temperatūra nemažėja, o kyla. Paguldė į ligoninę. Gydytojos paklausiau: kiek jūs čia mane laikysite? O ji skyriaus vadovui sako, kad aš negirdėčiau: sunkus ligonis, jis ne mums“, – pamena Stasys. Tyrimai parodė plaučiuose darinį, o laukimo eilės ir nežinia paciento psichologinę būklę dar labiau vargino.
Klinikiniai tyrimai ir gydymo eiga
Nacionalinis vėžio institutas pasiūlė dalyvauti klinikiniame tyrime, kuriame buvo taikoma imunoterapija. Stasys apibūdina sprendimą trumpai: matydamas, kaip kenčia kitų pacientų, jis nedvejodamas pasirašė sutartį dalyvauti. Po atrankos ir papildomų tyrimų gydymas buvo pradėtas 2016 metų sausį. Planuotas kursas kartojosi kas 21 dieną; gydymas truko iki 2018 metų pabaigos, o vėlesnės kontrolės rodė naviko stabilizavimą.
Imunoterapijos principas ir įvertinimas
Apie imunoterapijos mechanizmą Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė aiškina preciziškai: „Pastaruoju metu vyrauja terorija, kad imunoterapinis vaistas (antikūnas) nutraukia ryšį tarp [naviko] ir imuninės ląstelės. Navikas apgauna sistemą. Navikas sudaro jungtį su imunine ląstele – „žudike“, taip neleisdamas šiai ląstelei atpažinti navikinės ląstelės ir ją sunaikinti“, – sako gydytoja. Ji pabrėžia, kad imunoterapija gali būti efektyvesnė ir geriau toleruojama nei tradicinė chemoterapija, tačiau šių vaistų prieinamumas pirmos eilės gydymui Lietuvoje yra ribotas dėl kompensavimo tvarkos.
Išvados ir politinis aspektas
Stasio istorija iliustruoja, kokią įtaką turi klinikiniai tyrimai ir nauji gydymo metodai atskiro paciento gyvenimo kokybei. Gydytoja ragina spręsti teisinius ir finansinius klausimus, kad imunoterapija taptų prieinama plačiau. Paciento patirtis taip pat primena, kad ankstyva diagnostika, valstybės parama naujiems vaistams ir galimybė dalyvauti tyrimuose gali pakeisti likimus ir suteikti pacientams daugiau laiko bei kokybiško gyvenimo.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.

