Vyresnio amžiaus žmonėms arbata dažnai yra kasdienio ritualo dalis, tačiau ne visos rūšys vienodai naudingos. Nuo kavos skaidrintų juodųjų arbatų iki stipriai saldintų ar per karštų gėrimų – kai kurios arbatos gali pakenkti kaulams, kraujospūdžiui ar bendrai savijautai. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kurių arbatų vyresni nei 60 metų žmonės turėtų vengti ir kokias sveikesnes alternatyvas rinktis.
Kodėl kai kurios arbatos gali būti kenksmingos?
Juodosios ar itin stiprios arbatos sudėtyje yra daug taninų, kurie gali surišti kalcį ir sumažinti jo įsisavinimą. Ilgainiui tai prisideda prie kaulų trapumo rizikos. Be to, stipri arbata ir gėrimai su didesne kofeino koncentracija gali padidinti kraujospūdį ir sukelti širdies plakimo sutrikimų simptomus jautresniems asmenims.
Dar vienas pavojus – per karšti gėrimai. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant aukštesnės nei 60 °C temperatūros gėrimus stemplės vėžio rizika gali padidėti iki 90 %. Taip pat nerekomenduojama gerti vakarykštės arbatos: ilgai stovinti infuzija gali prarasti dalį naudingų antioksidantų ir kaupti nepageidaujamas medžiagas bei mikroorganizmus.
Kokias arbatas verta vengti?
Reikėtų riboti arba vengti: labai stiprios juodosios arbatos, gausiai saldintų arbatų ir visų gėrimų, vartojamų per karštų. Saldi arbata didina insulto ir II tipo cukrinio diabeto riziką bei prisideda prie antsvorio. Stiprus juodosios arbatos vartojimas, ypač valgant ar iš karto po kalcio turtingo maisto, gali sumažinti kalcio įsisavinimą.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į žolelių preparatus: nors dauguma jų yra naudingi, kai kurie (pvz., jonažolė) gali sąveikauti su vaistais, todėl prieš pradedant vartoti reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Ką rinktis vietoj žalingų gėrimų?
Gydytojai rekomenduoja vyresniems žmonėms rinktis žaliąją arbatą ir lengvus žolelių mišinius. Žaliojoje arbatoje gausu katechinų ir antioksidantų, kurie gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemą bei metabolizmą, tačiau ir ją reikėtų gerti su saiku dėl kofeino kiekio.
Tinkamos alternatyvos – pipirmėtės, melisos, ramunėlės ir erškėtuogės. Jos ramina nervų sistemą, gerina miegą ir gali padėti reguliuoti kraujospūdį. Hipertenzija sergantiems žmonėms dažnai geriau tinka bekofeinės žolelių arbatos. Svarbu: jei vartojate receptinius vaistus, pasitarkite su gydytoju, ar konkreti žolelė neturi sąveikos su jūsų medikamentais.
Praktiniai patarimai: arbatą ruoškite ne per stiprią, negerkite jos per karštos – palaukite, kol atvės iki saugios temperatūros, venkite stiprios arbatos kartu su valgiais ar kalcio preparatais (geriau palaukti 1–2 val.), ir ribokite cukraus kiekį. Individualus patarimas iš gydytojo ar dietologo padės koreguoti pasirinkimus atsižvelgiant į ligas ir vartojamus vaistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.