Naujausi Kembridžo universiteto tyrimai rodo, kad šiuolaikinio žmogaus streso lygis yra aukščiausias istorijoje, o moterys su nerimu ir stresu kovoja dvigubai dažniau nei vyrai. Lietuvoje kasdienio streso patiria net 90 proc. gyventojų, todėl tema tapo ne tik asmeninės gerovės, bet ir visuomenės sveikatos klausimu.
Ką reiškia nuolatinis stresas ir kodėl jis pavojingas
Stresas veikia ne tik nuotaiką: jis keičia miegą, apetito įpročius, silpnina imuninę sistemą ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Kaip pažymi gydytojas Alvydas Unikauskas, “Nerimo ir streso poveikio sukeliami sutrikimai silpnina visas organizmo funkcijas, pripildo mus nerimo baimių siaubų”, – sako A. Unikauskas. Ilgalaikis stresas gali paversti trumpalaikę krizę lėtinėmis sveikatos problemomis, tad svarbu įsivertinti simptomus ir imtis priemonių laiku.
Praktiniai žingsniai, kurie padeda mažinti stresą
Pirmasis specialisto patarimas – riboti laiką, praleidžiamą internete, žiūrint televizorių ar skaitant neigiamas žinias. “Tokios istorijos mūsų smegenims sako, kad pasaulis – pavojinga ir baisi vieta, todėl nuolat reikia būti įsitempusiam. Mūsų smegenys tada piešia baisiausius gyvenimo scenarijus, kuriuos pritaikote savo gyvenimui pagal socialinėje aplinkoje pamatytus pavyzdžius“, – aiškina gydytojas. Taip pat ir pozityvi medija gali būti kenksminga: “Skaitant puikias istorijas ir žvelgiant į nuotraukas, kuriose kiti gyvena idealų gyvenimą, kyla mintys, kad esate blogesni“, – pastebi A. Unikauskas. Todėl svarbu sąmoningai rinktis turinį ir reguliuoti skaitmeninio laiko trukmę.
Antras universalus patarimas – daugiau judėti. Fizinė veikla yra viena iš efektyviausių priemonių mažinti streso hormonus ir gerinti nuotaiką. “Darykite tai, ką gamta kažkada ir sumąstė streso atveju – bėkite arba ginkitės”, – sako specialistas. Tai nebūtinai turi būti intensyvus sportas: greita vaikščiojimo eiga, trumpas bėgimas ar namų pratimai gali žymiai pagerinti savijautą.
Nusiraminimui ypač padeda kvėpavimo technikos. Gydytojo nurodymas dėl kvėpavimo yra konkretus ir paprastas:
“Pamirškite gilų kvėpavimą ar kitus senus patarimus, kaip, apimtam nerimo priepuolio, kvėpuoti vien per burną ar nosį.
Įkvėpti reikia pamažu, skaičiuojant iki keturių, tada sulaikyti, suskaičiuoti iki keturių ir išleisti orą skaičiuojant iki šešių”, – nurodo A. Unikauskas.
Be to, rekomenduojama keisti požiūrį į nerimą: jis dažnai verčia galvoti apie blogiausius scenarijus ir taip sustiprina vidinį įtampą. Sąmoningas minties perorientavimas, racionalus problemų skaidymas ir mažų žingsnelių planavimas padeda sumažinti baimės pojūtį.
Jei savarankiškos priemonės nepadeda ir kasdienė veikla smarkiai sutrinka, verta kreiptis į specialistus: psichologą, psichiatrą ar šeimos gydytoją. Ankstyva intervencija dažnai leidžia išvengti rimtesnių pasekmių.
Visi kovos su stresu būdai – laidoje „Klauskite daktaro“.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.