Daugelis žmonių pastebi, kad po raudono vyno taurės gali užklupti galvos skausmas. Ilgą laiką priežastys buvo aiškinamos įvairiai – nuo histamino ir taninų iki sulfito jausmingumo. Pastaruoju metu mokslininkai ėmėsi gilesnių tyrimų ir 2023 m. atsirado nauja hipotezė: svarbų vaidmenį gali atlikti augalinis pigmentas kvercetinas, randamas vynuogių odelėse.
Kas gali sukelti galvos skausmą po raudono vyno?
Raudonasis vynas gaminamas fermentuojant vynuoges kartu su jų odelėmis, todėl į jį patenka daugiau odelėje esančių junginių – histamino, taninų ir flavonoidų, tarp kurių yra kvercetinas. Padidėjęs histamino kiekis gali sukelti kraujagyslių išsiplėtimą, o tai prisideda prie galvos skausmo. Taninai gali paveikti neurotransmiterių veiklą ir didinti skausmo suvokimą. Sulfitai, kurių kartais kaltinami vyno vartotojai, iš tiesų dažnai randami ir baltajame ar saldžiajame vyne, todėl jų vaidmuo negali būti laikomas vienareikšmišku paaiškinimu visiems atvejams.
Kvercetinas ir alkoholio metabolizmas
2023 m. atliktas tyrimas pasiūlė, kad kvercetinas gali slopinti fermentą ALDH2, kuris normaliai skaido alkoholio sukelto tarpinio produkto – acetaldehido – perteklių. Kaupusis acetaldehidas gali sukelti odos paraudimą, nemalonius pojūčius ir galvos skausmą. Jei kvercetinas sutrikdo ALDH2 aktyvumą, acetaldehidas gali greičiau kauptis ir sukelti intensyvesnį nepageidaujamą poveikį po raudono vyno vartojimo.
Kvercetinas susitelkia vynuogių odelėse ir gaminasi veikiant saulės šviesai, todėl intensyviau prinokusių ir saulėje augusių vynuogių vynuose šio junginio gali būti daugiau. Tai galėtų paaiškinti, kodėl kartais brangesni ar intensyvesnio skonio raudoni vynai dažniau siejami su galvos skausmu.
Kas daro žmones jautresnius?
Ne visi reaguoja vienodai: maždaug 8 % žmonių, dažniau Rytų Azijos populiacijose, turi įgimtą ALDH2 fermento trūkumą, todėl alkoholis greičiau sukelia karščio bangas ir diskomfortą. Net nedidelis fermento aktyvumo sumažėjimas kartu su kvercetinu gali padidinti acetaldehido koncentraciją ir sukelti stipresnius simptomus. Tačiau jautrumas gali priklausyti ir nuo individualios biochemijos, bendros sveikatos, vaistų vartojimo ir suvartoto alkoholio kiekio.
Praktiniai patarimai ir atsargumo priemonės
Norint sumažinti riziką, verta rinktis vynus su mažesne odelės sąveika (pvz., kai kurios lengvesnės raudonosios vynuogės rūšys arba rožiniai vynai), vengti intensyvių, saulės paveiktų ir stipriai tanininių vynų, išgerti daugiau vandens ir valgyti prieš arba kartu su alkoholiu. Jei įtariate alerginę reakciją ar stiprias reakcijas į vyną, pasitarkite su gydytoju – kartais gali padėti alergologas arba genetinės analizės, jei įtariama ALDH2 trūkumas. Reikia pabrėžti, kad tyrimai teikia naujus duomenis, bet visi mechanizmai dar nėra galutinai patvirtinti, todėl mokslininkai toliau tiria šį reiškinį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.