Šiltuoju metų laiku dažnas žmogus kartais pastebi, kad iš nosies pradeda kraujuoti be aiškios priežasties. Tai gali nutikti po intensyvesnio fizinio krūvio, ilgesnio buvimo saulėje ar net stipraus nosies pūtimo. Daugeliui tokie epizodai nėra pavojingi ir greitai praeina, tačiau pasitaiko atvejų, kai nosies kraujavimas signalizuoja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, ypač susijusius su kraujo krešėjimu.
„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas hematologas Kazimieras Maneikis atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu atpažinti įspėjamąsias kraujavimo iš nosies priežastis ir kada reikia kreiptis į specialistus. Vasara – ypač rizikingas metas, kai dėl didelės oro temperatūros organizmas intensyviai bando atsivėsinti, o tai lemia kraujagyslių išsiplėtimą. Dėl išsiplėtusių ir tuo pačiu pažeidžiamų kraujagyslių net menkiausias dirgiklis, pavyzdžiui, stiprus pūtimas ar fizinė veikla, gali sukelti kraujavimo epizodą.
Be to, aukšta temperatūra dažnai didina kraujospūdį, o tai papildomai didina riziką kraujuoti. Hematologas pabrėžia, kad šiltasis sezonas dažnam tampa iššūkiu – išsiplėtusios ir trapios paviršinės nosies kraujagyslės lengviau pažeidžiamos, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis kraujuojant iš nosies.
Dažniausios kraujavimo iš nosies priežastys
Kraujavimą iš nosies gali sukelti tiek vietiniai, tiek sisteminiai veiksniai. Vietinės priežastys, pasak gydytojo Maneikio, yra dažniausios: gleivinės sausumas, stiprus nosies pūtimas, traumos, infekciniai susirgimai, tokie kaip rinitas ar sinusitas, alerginės reakcijos, nosies pertvaros kreivumas ar net gleivinės augliai. Ypač vaikams kraujavimas iš nosies dažnas dėl paviršinių ir trapių kraujagyslių struktūros formavimo.
Sisteminių veiksnių grupėje randame bendrą organizmo būklę – aukštą kraujospūdį, tam tikrų vaistų vartojimą (ypač kraują skystinančių), hormoninius pokyčius, pavyzdžiui, nėštumo metu, ir taip pat kraujo krešėjimo sutrikimus.
Kraujavimas iš nosies neturėtų būti ignoruojamas, jei jis kartojasi dažnai arba trunka ilgai, nes tai gali būti pirmieji rimtesnės sveikatos problemos simptomai.
Kada kraujavimas iš nosies turėtų sukelti nerimą?
Kraujavimas iš nosies tampa signaliniu rodikliu, jei jis pasireiškia dažnai, pavyzdžiui, kartą per savaitę arba dažniau, trunka ilgiau nei 10 minučių, yra labai gausus ar sunkiai sustabdomas. Ypač pavojinga, kai kraujas patenka į gerklę, dėl ko gali kilti pykinimas ar net apsinuodijimo krauju pavojus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus, tokius kaip kraujuojančios dantenos, lengvai atsirandančios mėlynės, kraujas šlapime ar išmatose. Tokie požymiai gali rodyti kraujo krešėjimo sisteminius sutrikimus, kuriuos būtina diagnozuoti ir gydyti.
Sunerimti rekomenduojama ir tuomet, jei kraujavimas iš nosies pasireiškia vaikams arba vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems anksčiau tokie epizodai nebuvo būdingi, arba jeigu šeimoje žinomi kraujo krešėjimo sutrikimai.
Kraujo krešėjimo sutrikimų diagnostika
Diagnozuojant kraujo krešėjimo sutrikimus, gydytojas hematologas įvertina kraujavimo epizodų dažnumą, pobūdį, paciento ligos istoriją ir šeimos anamnezę. Be laboratorinių tyrimų, labai svarbi ir išsami paciento apklausa – ar buvo kraujavimų po danties rovimo, ar lengvai atsiranda mėlynių, ar šeimoje pasitaiko hemofilijos ar kitų krešėjimo problemų.
Atliekami pagrindiniai laboratoriniai tyrimai apima bendrą kraujo tyrimą, krešėjimo faktorių vertinimą (PT, ADTL, INR, fibrinogenas), specializuotus tyrimus von Willebrando faktoriaus kiekiui ir aktyvumui, taip pat trombocitų funkcijos tyrimus. Kartais, net jei trombocitų kiekis normalus, jų funkcija gali būti sutrikusi, todėl svarbu atlikti išsamius tyrimus.
Įgimti ir įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai
Gydytojas Maneikis atskiria dvi pagrindines kraujo krešėjimo sutrikimų kategorijas – įgimtus ir įgytus. Įgimti sutrikimai dažnai pasireiškia ankstyvame amžiuje ir turi šeiminį pobūdį. Vienas žinomiausių yra hemofilija – liga, kurios metu trūksta tam tikro kraujo krešėjimo faktoriaus, dėl ko kraujavimai gali būti sunkiai valdomi net po menkiausių sužeidimų.
Kita dažna įgimta liga yra von Willebrando liga, kurią sukelia specifinio baltymo stoka ar funkcijos sutrikimas. Ši liga gali pasireikšti dažnais nosies kraujavimais, gausiu kraujavimu po operacijų ar ilgesnėmis menstruacijomis. Be šių, egzistuoja ir retesni faktorių trūkumai, kuriuos taip pat svarbu diagnozuoti, jei kraujavimai dažni ir nepavaldūs aiškioms priežastims.
Įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai dažniau išsivysto dėl kitų ligų, medikamentų vartojimo arba išorinių veiksnių. Viena iš labiausiai paplitusių priežasčių yra kepenų ligos, nes kepenys gamina daugumą krešėjimui reikalingų baltymų. Sergant kepenų ciroze ar hepatitu, sutrinka ir kraujo krešėjimas.
Vitamino K trūkumas yra itin svarbi priežastis, nes jis būtinas kai kurių krešėjimo faktorių sintezei. Dažniausiai vitamino K stoka pasireiškia žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, žarnyno ligų arba ilgai vartojantiems antibiotikus. Taip pat autoimuniniai sutrikimai, pavyzdžiui, imuninė trombocitopenija, kai organizmo imuninė sistema naikina trombocitus, gali sukelti kraujavimus.
Vaistai, ypač antikoaguliantai ir antiagregantai, reikšmingai didina kraujavimo riziką. Šių vaistų poveikis turi būti kruopščiai vertinamas kartu su gydytoju dėl galimos dozės korekcijos.
Kraujavimas iš nosies gali signalizuoti onkologines ligas
Onkologinės ligos taip pat gali būti kraujavimo iš nosies priežastimi. Hematologas Maneikis pabrėžia, kad kai masyvų kraujavimą lydi dažnos mėlynės ar kraujuojančios dantenos, būtina atmesti onkohematologines ligas, tokias kaip leukemijos ar limfomos. Šios ligos bei jų gydymas gali paveikti trombocitų gamybą ir funkcijas, dėl ko ir atsiranda kraujavimo epizodai.
Kaip tinkamai stabdyti kraujavimą iš nosies?
Dažniausiai kraujavimas iš nosies nėra pavojingas, tačiau svarbu žinoti teisingą elgesį. Pirmiausia reikėtų atsisėsti, nusiraminti ir palenkti galvą į priekį, kad kraujas netekėtų į gerklę. Nosies minkštąją dalį reikia spausti dviem pirštais apie 10–15 minučių be pertraukos, tuo pačiu kvėpuojant per burną ir išvengiant kalbėjimo ar judėjimo.
Rekomenduojama uždėti šaltą kompresą ant nosies tiltelio arba sprando srities, kad susiaurėtų kraujagyslės ir kraujavimas greičiau liautųsi. Svarbu vengti galvos atlošimo, nes tai gali leisti kraujui patekti į ryklę ir sukelti pykinimą arba kvėpavimo takų obstrukciją.
Kada būtina kreiptis į gydytojus?
Nedelsiant medicininės pagalbos reikėtų ieškoti, jei kraujavimas nesustoja per 15–20 minučių, yra gausus arba pasikartojantis, jaučiamas bendras silpnumas, svaigulys, išblyškimas. Taip pat, jei kraujas teka į gerklę ar kvėpavimo takus, po galvos ar veido traumos, ar jei asmuo vartoja kraujo krešėjimą veikiančius vaistus arba turi žinomus kraujo krešėjimo sutrikimus.
Tinkama diagnostika ir ankstyvas kreipimasis į specialistus leidžia ne tik efektyviau sustabdyti kraujavimą, bet ir užkirsti kelią rimtoms sveikatos komplikacijoms, todėl svarbu skirti dėmesį šiam, iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingam, bet dažnai svarbiam simptomui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.