Tyli grėsmė Lietuvoje: kaip medikai įtikinti pacientus gydytis nuo mirtinos kepenų ligos

Hepatitas C – „tylioji“ kepenų liga, kuri ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais, tačiau neatlikus gydymo veda prie cirozės ir kepenų vėžio. Lietuvoje vykdoma nacionalinė patikros programa pasiekė reikšmingų rezultatų, tačiau gydymo prieinamumo ir pacientų motyvacijos problema išlieka. Kaip užtikrinti, kad teigiamą antikūnų rezultatą gavę žmonės laiku kreiptųsi į specialistus ir pradėtų gydymą? Tai buvo pagrindinis klausimas, diskutuotas hepatito C eliminacijos ambasadorių susirinkime.

„Drįsčiau teigti, kad hepatito C patikros programa – viena sėkmingiausių mūsų šalyje įgyvendinamų programų. Suvienytomis šeimos gydytojų, slaugytojų, gydytojų gastroenterologų ir infektologų pastangomis jau patikrinta 81 proc. 1945-1994 m. gimusių Lietuvos gyventojų populiacijos, apie 1 mln. 450 tūkst. žmonių, naujai diagnozuota ir sėkmingai išgydyta apie 8320 šia lėtine liga sergančių asmenų. Dabar jie gyvena visavertį gyvenimą, daugelis gal net nesusimąstydami, kad išvengė mirtinos ligos. Tačiau kaip motyvuoti gydytis tuos, kuriems šeimos gydytojai pranešė apie teigiamą kraujo tyrimo atsakymą ir kurie nesikreipė, nors buvo siųsti pas gydytojus specialistus diagnozės patikslinimui ir gydymui“, – dabartinį iššūkį įvardija LSMU profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Limas Kupčinskas, Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovas.

Patikros programa ir pasiekimai

Nuo 2022 m. gegužės vykdoma nacionalinė patikros programa akcentuoja ankstyvą hepatito C nustatymą: 1945–1994 metais gimę asmenys vieną kartą per gyvenimą nemokamai tirti antikūnų. Programos mastas leido nustatyti tūkstančius užsikrėtusių ir suteikti gydymą, kuris šiandien yra labai efektyvus – 96–99 proc. pacientų pasveiksta. Tai reiškia, kad daug brangių ir rizikingų kepenų transplantacijų būtų galima išvengti, jei diagnostika ir gydymas būtų laiku prieinami visiems, kuriems jų reikia.

Nelankomumo priežastys ir rizikos grupės

Didžiausia kliūtis eliminuojant hepatitą C yra tai, kad reikšminga dalis teigiamą antikūnų atsakymą gavusių žmonių nesikreipia pas specialistus. Problema ypač opi tarp rizikos grupių: asmenų, kurie bandė ar vartojo švirkščiamuosius narkotikus, dalyvavo metadono programose, užsikrėtė ŽIV arba yra laisvės atėmimo įstaigų gyventojai.

Taip pat dalį užsikrėtusių lėmė nesaugios medicinos procedūros iki kraujo patikros metodų įdiegimo 1993–1994 m., kosmetologinės procedūros, tatuiruotės ir pan. Asmenys dažnai nejaučia simptomų, bijo stigmos arba susiduria su logistinėmis kliūtimis (atvykimas į konsultaciją, darbo grafikas, informacijos trūkumas).

Kaip motyvuoti ir pagerinti patekimą pas specialistus

Sprendimai turi būti kompleksiški: aktyvi paieška ir suradimas (outreach), mažinanti stigma visuomenės švietimo kampanija, pacientų navigacija per sveikatos sistemą, priminimai SMS žinutėmis, galimybė naudotis telemedicina. Svarbu integruoti hepatito C diagnostiką ir gydymą į priklausomybės ir metadono programas, laisvės atėmimo įstaigas bei ŽIV priežiūros centrus. Mobilūs sveikatos punktai, „vieno langelio“ principas, atvejo vadybininkai ir bendra darbo su nevyriausybinėmis organizacijomis praktika padeda pasiekti pažeidžiamas grupes. Finansinių barjerų šalinimas ir paprastesnis siuntimų mechanizmas taip pat gerina gydymo prieinamumą.

„Šio mūsų hepatito C eliminacijos ambasadorių susitikimo tikslas – rasti būdų, kaip pagerinti teigiamus tyrimų rezultatus sužinojusių žmonių atvykimą pas specialistus ir užtikrinti gydymo kelią. Ypač daug tarp nesikreipusiųjų – rizikos grupės asmenų: bandžiusių ar vartojusių švirkščiamuosius narkotikus, dalyvavusių metadono programose ar sergančių ŽIV/AIDS. Dėl to į susitikimą kvietėme laisvės atėmimo įstaigų medikus, priklausomybės centrų vadovus pasidalinti savo patirtimi ir kartu rasti geriausią sprendimą, užtikrinantį patekimą pas specialistus“, – sako hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovas.

Pasaulio sveikatos organizacijos tikslas – eliminuoti hepatitą C iki 2030 m. – pasiekiamas tik per glaudų sveikatos priežiūros tinklų, socialinių paslaugų ir bendruomenių bendradarbiavimą, fokusuojant dėmesį ne tik į patikras, bet ir į nuoseklų pacientų patekimą į gydymą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 7 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *