Aplinkos ministerija pradėjo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, skirtą invazinėms rūšims kontroliuoti, ir skyrė apie 440 tūkst. eurų vienos dažniausiai Lietuvoje sutinkamos švetimžemių rūšies – ispaninio ariono – naikinimui. Projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, o jo tikslas – mažinti invazinių organizmų poveikį vietinėms ekosistemoms bei žemės ūkiui.
Kas yra ispaninis arionas ir kaip jis paplito?
Ispaninis arionas (kitaip vadinamas luzitaniniu arionu) pirmą kartą Lietuvoje pastebėtas 2008 m. Kilęs iš Pirėnų pusiasalio, šis stambus 7–15 cm ilgio šliužas dažniausiai būna rudos arba gelsvos spalvos, su tamsiomis juostomis jauniklių šonuose. Lengviausias atpažinimo požymis – akių čiuopikliai, kurie tiek jaunikliams, tiek suaugusiems išlieka juodos spalvos.
Rūšis paplito dėl žmogaus veiklos: šliužai ar jų kiaušinėliai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir kita žemės ūkio produkcija. Ispaniniai arionai dabar aptinkami visoje šalyje – nuo miesto parkų ir želdynų iki sodų ir daržų. Dėl savo plitimo ir gausaus dauginimosi jie kelia grėsmę vietinėms rūšims ir gali pakenkti augalijai.
Kokį pavojų kelia ir kodėl svarbu imtis veiksmų?
Šie šliužai yra hermafroditai ir itin vislūs: vienas individas per metus gali padėti iki 500 kiaušinėlių. Dėl to populiacija gali sparčiai augti ir užimti naujas teritorijas. Invazinės rūšys mažina biologinę įvairovę, konkuruoja su vietinėmis rūšimis dėl maisto ir buveinių bei gali pakenkti sodo ir daržo kultūroms.
„Išprašyti iš sodų, daržų ir želdynų šiuos šliužus nėra lengva. Ispaniniai arionai turi natūralių priešų – tai paukščiai, ežiai, juos mielai lesa antys bėgikės, jaunus sulesa ir vištos. Vis dėlto naikinti šliužus rekomenduojama taikant kompleksines priemones: rinkti, naudoti moliuskicidus, šienauti žolę, tvarkyti jų veisimosi ir slėpimosi vietas, įrengti gaudykles, atsakingai utilizuoti žaliąsias atliekas ir prižiūrėti kompostavimo vietą, jei tokią turite“, – pažymima pranešime.
Kaip gyventojai gali padėti ir ką daryti praktiškai?
Gyventojai, pastebėję ispaninius arionus, kviečiami registruoti juos Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA. Toks duomenų rinkimas padeda specialistams stebėti plitimą, planuoti kontrolės priemones ir tinkamai skirstyti lėšas.
Praktinės priemonės namų valdose apima reguliarią teritorijų priežiūrą, drėgnų slėptuvių – komposto krūvų, mulčio, plytelių ar kitų denginių – tvarkymą, o taip pat gaudyklių statymą. Šliužus rinkti geriausia anksti ryte, vėlai vakare ar po lietaus. Kiaušinėliai dažnai būna drėgnose vietose, todėl svarbu patikrinti kompostines ir žaliųjų atliekų krūvas.
Rekomenduojami neutralizavimo būdai: druska arba palikti surinktus šliužus sandariai uždarytus talpoje ant atviros saulės, kur jie žūsta. Taip pat įprasta naudoti pridengtus plastikinius indus su rūgstančiu kompotu kaip gaudykles arba drėgnas plokšteles, po kuriomis rinksis šliužai. Svarbu: „Siekiant stabdyti ispaninių arionų plitimą, labai svarbu kontroliuoti pervežamus gyvus augalus, gruntą. Įsigytų naujų vazoninių augalų nereikėtų iš karto sodinti šalia kitų augalų. Pirmiausia juos rekomenduojama kurį laiką laikyti atskirai ir kruopščiai apžiūrėti, ypač vazono apačią, drenažo angas, vazono kraštus ir substratą.”
Projektas, finansuojamas ES lėšomis ir administruojamas Aplinkos projektų valdymo agentūros, siekia ne tik naikinti jau esančias populiacijas, bet ir užkirsti kelią tolimesniam plitimui. Gyventojų įtraukimas ir atsakingas organinių atliekų tvarkymas yra esminiai žingsniai šiai kovai laimėti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.