Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska (45 m.) duodama interviu vokiečių kanalui ZDF atvirai prabilo apie pasikeitusius santykius su prezidentu Volodymyru Zelenskiu (45 m.). Jos žodžiai atspindi ne tik asmeninę tragediją, bet ir platesnį karo poveikį šeimoms, kurios gyvena nuolatinio nerimo ir atsakomybės apsuptyje. Zelenska atkreipė dėmesį, kad dėl karo kasdieniame gyvenime įvyko dramatiški pokyčiai, o poros kasdienybė tapo kitokia nei anksčiau.
Ką pasakė Olena Zelenska
Interviu metu pirmoji ponia atskleidė, kad dabar jie su vyru gyvena skirtingose erdvėse: ji dažniau yra su vaikais, o prezidentas stipriai įsitraukęs į valstybės reikalus ir dažnai praleidžia naktis darbo vietoje. Kaip ji pati sakė: „Dabar mes negalime gyventi visi kartu. Taip, kartais matomės, bet tai negali būti visą laiką. Vaikai, žinoma, jo pasiilgsta. Laimei, visi žinome, už ką kovojame, už ką kovoja jis, ir kodėl negalime būti kartu“, – sakė O. Zelenska.
Santykiai per karo prizmę
Tokios aplinkybės — nuolatinis politinis krūvis, pavojus ir vadovavimo našta — neretai keičia šeimos ritmą. Zelenska pabrėžė, kad tai nėra kaltė jos sutuoktinio, o greičiau situacijos pasekmė: prioritetas tenka šalies gynybai ir piliečių saugumui. „Tiesiog norime daugiau laiko pabūti kartu“, – teigė ji. Šis atviras prisipažinimas parodo, kad net viešos figūros, užimtos svarbių pareigų, patiria tokį pat emocinį tąsumą kaip ir paprastos šeimos, kuomet darbai ir pareigos atitraukia nuo artimųjų.
Vaikų erdvė šioje istorijoje taip pat yra svarbi: Zelenska nurodo, kad šeimos nariai supranta prezidento pareigas ir mūšio reikšmę, tačiau emocinis ryšys ir trūkstamos šeimos tradicijos vis tiek palieka spragas. Kalbant apie vaikų jausmus, dažnas aukščiausio rango pareigūno šeimos narys išmoksta derinti asmeninius poreikius su viešuoju pašaukimu — tačiau tai reikalauja daug sąmoningo dėmesio ir tarpusavio palaikymo.
Viltis dėl pergalės ir šeimos susigrąžinimo
Olena Zelenska taip pat akcentavo viltį ir ilgesį bei laukimą karo pabaigos. Ji atviravo, kad visi laukia Ukrainos pergalės, kad galėtų vėl susitikti, grįžti prie įprastų šeimos švenčių ir tradicijų. „Kodėl visi taip norime pergalės, kad karas baigtųsi? Kad vėl susitiktume, kad galėtume būti kartu su šeima. Tai ypač jaučiama dabar, prieš Kalėdų šventes, kai tradiciškai visa šeima turėtume susirinkti prie bendro stalo, tačiau ši tradicija daugeliui žmonių dabar neįmanoma“, – apmaudo neslėpė O. Zelenska.
Šie žodžiai primena, kad karo pasekmės nėra vien geopolitinės ar ekonominės — jos glūdi kasdienybėje, tarpusavio ryšiuose ir šeimose. Pirmosios ponios atvirumas suteikia empatijos ir atkreipia dėmesį į tai, kad palaikymas, supratimas ir tarptautinė parama yra ne tik valstybės, bet ir žmonių lygiu svarbūs, kad gyventojai galėtų atgauti prarastą laisvę bei šeimos vientisumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.