Internete vėl platinama intriguojanti žinia, skelbianti, kad „Latvija, Lietuva ir Estija užblokuotos“. Tačiau po tokia dramatiška formuluote slepiasi gerokai konkretesnis ir, svarbiausia, ne naujas įvykis.
Kalbama ne apie Baltijos valstybių sienų, interneto ar kitokią blokadą. 2024 metų balandžio 8 dieną Baltarusijos valdžia nusprendė savo teritorijoje apriboti prieigą prie dalies Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiniasklaidos interneto išteklių.
Baltarusijos valdžia tuomet pareiškė, kad toks sprendimas buvo atsakas į Baltijos valstybėse taikomus apribojimus Baltarusijos valstybinei ir su režimu siejamai žiniasklaidai.
Baltarusija paskelbė atsakomąsias priemones
2024 metų balandžio pradžioje Baltarusijos užsienio reikalų ministerija inicijavo atsakomąsias priemones Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiniasklaidos priemonėms.
Balandžio 8 dieną Baltarusijos Informacijos ministerija priėmė sprendimą šalies teritorijoje riboti prieigą prie dalies Baltijos šalių interneto išteklių.
Ministerija tuomet aiškino, kad veiksmai priimti „dėl tam tikrų Baltarusijos žiniasklaidos priemonių veiklos draudimo Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijoje“.
Svarbi detalė – Baltarusijos institucijos tuo metu viešai nepaskelbė išsamaus sąrašo, kuriame būtų įvardytos visos blokuojamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiniasklaidos priemonės.
Ką iš tiesų reiškia „Lietuva užblokuota“?
Pirminio straipsnio antraštė gali sudaryti įspūdį, kad Baltarusija kažkaip „užblokavo“ visą Lietuvą, Latviją ir Estiją. Taip nėra.
Sprendimas buvo susijęs būtent su žiniasklaidos interneto svetainių pasiekiamumu Baltarusijos teritorijoje.
Tai reiškia, kad Baltarusijoje esantiems interneto naudotojams buvo ribojama prieiga prie tam tikrų Baltijos šalyse veikiančių informacijos šaltinių. Lietuvos gyventojams tai nereiškė, kad jų šalies naujienų portalai ar internetas Lietuvoje nustojo veikti.
Todėl tikslesnė žinutė būtų: Baltarusija savo teritorijoje užblokavo dalį Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiniasklaidos svetainių.
Kodėl Minskas taip pasielgė?
Baltarusijos institucijos sprendimą pristatė kaip atsakomąjį žingsnį.
Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Baltijos valstybės ėmėsi griežčiau riboti Rusijos ir Baltarusijos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos prieinamumą.
Europos Sąjunga taip pat įvedė transliavimo apribojimus Kremliaus remiamiems kanalams, argumentuodama, kad jie naudojami sistemingai dezinformacijai ir informacinei manipuliacijai skleisti.
Europos Komisijos dokumentuose taip pat pažymėta, kad prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos reguliuotojai sustabdė dalies Rusijos ir kitų propagandinių kanalų transliavimą.
Minskas tokius veiksmus vertino kaip Baltarusijos informacijos šaltinių diskriminavimą ir 2024 metų balandį pasirinko atsakyti tuo pačiu principu – ribodamas Baltijos valstybių žiniasklaidos prieinamumą Baltarusijoje.
Tai buvo pirmas tokio pobūdžio Baltarusijos žingsnis
Baltarusijos žurnalistų asociacijos 2024 metų žiniasklaidos padėties apžvalgoje šis balandžio 8-osios sprendimas įvardijamas kaip pirmas atvejis, kai šalies Informacijos ministerija užsienio žiniasklaidai pritaikė tokias atsakomąsias priemones būtent dėl kitose valstybėse įvestų apribojimų Baltarusijos kanalams.
Tai vyko tuo metu, kai informacinės erdvės kontrolė pačioje Baltarusijoje jau buvo itin griežta.
Po 2020 metų prezidento rinkimų ir masinių protestų šalies valdžia smarkiai sustiprino nepriklausomos žiniasklaidos, žurnalistų ir interneto turinio kontrolę. „Freedom House“ 2024 metų ataskaitoje pažymėjo, kad Baltarusijoje toliau intensyvėjo nepriklausomų informacijos šaltinių blokavimas ir „ekstremizmo“ teisės aktų naudojimas prieš valdžiai nepalankią informaciją.
Baltarusijoje buvo užblokuota tūkstančiai interneto išteklių
Baltijos žiniasklaidai pritaikytas apribojimas buvo tik nedidelė daug platesnės interneto kontrolės sistemos dalis.
Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, šalies Informacijos ministerija 2024 metais sistemingai stebėjo interneto leidinius, inicijavo svetainių blokavimą ir skelbė įspėjimus jų valdytojams.
Tuometis Baltarusijos informacijos ministras Maratas Markovas 2024 metų rugsėjį skelbė, kad iki rugsėjo 1 dienos šalyje buvo blokuojama maždaug 14 tūkst. interneto išteklių, o daugiau kaip 5 tūkst. svetainių ar kitų interneto resursų buvo siejami su valdžios vadinamu „ekstremistiniu turiniu“.
Baltarusijos žurnalistų asociacijos vertinimu, interneto blokavimas šalyje tapo vienu pagrindinių administracinės cenzūros įrankių.
Nepriklausomai žiniasklaidai Baltarusijoje sąlygos itin sudėtingos
Problema neapsiriboja užsienio portalais.
„Freedom House“ nurodo, kad Baltarusijos valdžia yra sustiprinusi nepriklausomos žiniasklaidos ir kitų informacijos šaltinių slopinimą, o žurnalistai bei interneto aktyvistai susiduria su areštais, baudžiamuoju persekiojimu ir kitomis represijomis.
2024 metų balandį Baltarusijos valdžia ėmėsi ir dar vieno žingsnio – buvo sudarytos sąlygos panaikinti interneto svetainių domenus, jeigu ištekliai patekdavo į valdžios sudarytus „ekstremistinės medžiagos“ sąrašus.
Tų pačių metų balandį Tarptautinis žurnalistų apsaugos komitetas CPJ pasmerkė Baltarusijos sprendimą panaikinti daugiau kaip 20 naujienų svetainių domenų, kuriuos režimas buvo priskyręs „ekstremistiniams“. Organizacija ragino nebenaudoti kovos su ekstremizmu teisės aktų kaip priemonės nepriklausomai žurnalistikai slopinti.
Informacinis konfliktas tęsiasi kartu su politine įtampa
Baltarusijos ir Baltijos valstybių santykiai ypač pablogėjo po 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų ir po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.
Lietuva, Latvija ir Estija yra tarp griežčiausiai Rusijos bei Baltarusijos režimų politiką kritikuojančių Europos Sąjungos valstybių.
Savo ruožtu Minskas įvairius Baltijos šalių sprendimus dėl sankcijų, pasienio kontrolės ar propagandinių kanalų ribojimo nuolat pristato kaip priešiškus veiksmus.
Informacinė erdvė tapo viena šios konfrontacijos dalių.
Europos Sąjunga savo dabartinėje saugumo politikoje Baltarusijos veiksmus prieš ES valstybes vertina ir platesniame hibridinių grėsmių kontekste. ES Taryba yra paskelbusi, kad sankcijos Baltarusijos režimui taikomos ir dėl veiksmų, kuriais siekiama destabilizuoti ES valstybes.
Svarbi detalė – tai nėra nauja 2026 metų žinia
Šiuo metu socialiniuose tinkluose vėl platinama publikacija gali sudaryti įspūdį, kad Baltarusija ką tik priėmė naują sprendimą prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Tačiau aptariamas sprendimas priimtas 2024 metų balandžio 8 dieną. Straipsnis su beveik identiška informacija tą pačią dieną buvo paskelbtas ir portale „Technologijos.lt“.
Todėl šią informaciją reikėtų vertinti kaip daugiau nei dvejų metų senumo įvykį, o ne kaip naują 2026 metų Baltarusijos veiksmą.
Pati problema – informacijos kontrolė ir užsienio žiniasklaidos blokavimas Baltarusijoje – niekur nedingo. Vėlesnės žiniasklaidos laisvės ataskaitos rodo, kad interneto turinio ribojimo sistema šalyje buvo toliau plečiama.
Taigi už skambios frazės „Lietuva, Latvija ir Estija užblokuotos“ slypi gerokai siauresnė realybė: Baltarusijos valdžia dar 2024 metais savo teritorijoje apribojo prieigą prie dalies Baltijos šalių žiniasklaidos, aiškindama tai atsaku į Baltarusijos propagandinių ir valstybinių kanalų ribojimą Baltijos valstybėse.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.