Pastaruoju metu viešojoje erdvėje stiprėja diskusijos apie imigraciją, religiją ir kultūrų susidūrimą. Bendruomenėje tai dažnai sukelia įtampą ir net pavienių žmonių patyrimus paverčia viešu reikalu. Turinio kūrėja Giedrė Daniela Pilelytė, gyvenanti Lietuvoje kartu su savo mylimuoju Ali, pasidalijo asmeniniu požiūriu ir nuomone, kodėl negalima tylėti, kai ji ir jos artimieji susiduria su nerimo ir stereotipų apraiškomis.
Asmeninė reakcija į visuomenės nuotaikas
Giedrė pažymėjo, kad ilgai vengė viešai kalbėti jautriomis temomis dėl baimės būti nesuprastai ar iškraipytai socialiniuose tinkluose. Tačiau pastarieji įvykiai, taip pat artimųjų nerimas dėl Ali saugumo Vilniaus gatvėse, paskatino ją išsakyti savo poziciją. Ji atvirai sakė: „Jaučiu pareigą pasakyti garsiai“, ir pabrėžė, kad tylėjimas nebūtinai padeda spręsti susidariusias problemas.
Tautybė nelygu religijai
Siekiant aiškumo, Giedrė išsklaidyti mitus: tautybė neapibrėžia žmogaus religingumo. Ji kartojo, kad nei ji, nei Ali nėra religingi, ir kad kilmė iš tam tikros šalies nereiškia automatinės priklausomybės tam tikram tikėjimui. Tai svarbus priminimas visuomenei, kur stereotipai gali vesti prie diskriminacijos ir net grėsmės žmogaus saugumui.
Ali požiūris į laisvę ir sekuliarumą
Ali, kilęs iš Irano, taip pat pasidalijo savo įžvalgomis, kurios aiškiai atskleidžia jo poziciją dėl religijos ir valdžios santykio. Jis sakė: „Aš esu iranietis. Apie islamą mokiausi ne iš interneto. Užaugau matydamas, kas nutinka, kai jis perima šalies kontrolę ir valdžią. Palikau Iraną, nes islamas ten nebuvo tik asmeninis reikalas. Jis kontroliavo mūsų įstatymus, mūsų laisvę, tai, ką moterys ir vyrai galėjo vilkėti, ir tai, kaip žmonėms buvo leidžiama gyventi. Tad taip, aš visada ginsiu Europos laisvę ir sekuliarią kultūrą.
Meldimasis privačiai yra tavo teisė. Bet jei nori islamiškų įstatymų, islamiško valdymo ir visuomenės, suformuotos pagal tavo religiją, tuomet gyvenk šalyje, kuri jau vadovaujasi šia sistema. Neatvyk į Vakarus ir nebandyk atkurti tos pačios sistemos, nuo kurios daugelis iš mūsų, įskaitant ir mane, pabėgome.“
Toks tiesus Ali pasakymas atkreipia dėmesį į esminį skirtumą tarp asmeninio tikėjimo praktikos ir bandymų perkelti religinius reguliavimus į visuomenės valdymą. Tai taip pat leidžia geriau suprasti, kodėl daugelis išvykusių ieško saugesnio, laisvesnio gyvenimo modelio Vakarų visuomenėse.
Pagalba vietos vertybėms ir laisvėms
Giedrė pabrėžia, kad gyvenant kitoje šalyje svarbu gerbti jos įstatymus, vertybes ir laisves. Tai, pasak jos, nėra prieštara tikėjimui — tai kvietimas prisitaikyti ir gyventi bendruomenėje, kurioje vieni kitų teisės yra saugomos. Jos žinutė skirta ne kurstyti neapykantą, o skatinti atvirą dialogą ir supratimą tarp skirtingų kultūrų bei mažinti stereotipų sklaidą.
Asmeninė poros patirtis primena, kad atviras pokalbis, empatija ir pagarba įstatymams bei vietos normoms yra kertiniai taškai, leidžiantys saugiai ir pagarbiai gyventi skirtingų kultūrų terpėje.