Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė detales apie naktinį incidentą Kaišiadorių rajone: antradienį naktį numuštas Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris, kaip teigiama, buvo skirtas atakai prieš Ukrainą, tačiau nukrypo nuo kurso ir pateko į Lietuvos teritoriją. Incidentas, įvykęs netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, sukėlė operatyvių tarnybų veiksmus ir perspėjimus gyventojams Vilniaus ir Kauno apskričių teritorijose.

Oficialūs pareiškimai ir išvados
„Šiuo metu, pagal esamą informaciją, tai buvo „Gerbera“ tipo dronas“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio trečiadienį sakė G.Nausėda. Prezidento teigimu, „Veikiausiai tai nebuvo sąmoningas veikimas prieš Lietuvą“. Jis aiškino, kad „Veikiausiai tai buvo Rusijos dronas, kuris buvo skirtas Ukrainai, Ukrainos elektroninės kovos priemonėmis nukreiptas nuo kurso ir patekęs į mūsų šalies teritoriją, kurioje jis ir buvo numuštas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak prezidento, incidentas atkreipia dėmesį į fragmentišką besikeičiančią grėsmės pobūdį – karas Ukrainoje išprovokuoja gretutinius pavojus ir kaimyninėse valstybėse. G.Nausėda pabrėžė, kad oro erdvės apsauga ir greitos reagavimo priemonės yra būtinos, nes tokie incidentai gali kartotis.

Kaip vyko numušimas ir perspėjimai gyventojams
BNS pranešimų duomenimis, droną netoli Kruonio numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai. Tuo metu gyventojams Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai apie galimą oro pavojų. Tai pirmasis atvejis, kai Lietuvoje dronas buvo numuštas per pastarąjį laikotarpį – anksčiau panašių veiksmų imtasi Latvijoje ir Estijoje.
„Vilnius yra netoli sienos, ir, be jokios abejonės, nustatę, detektavę galėtume ir turėtume priemonių sunaikinti dronus ar kitus skraidančius objektus“, – sakė prezidentas. Tačiau šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad naikintuvų panaudojimas nėra efektyviausias sprendimas kovojant su mažais bepiločiais orlaiviais, todėl būtina investuoti į specializuotas priešdronines priemones.
Poreikis stiprinti gynybą ir detektavimo sistemas
Toks incidentas išryškina kelias svarbias kryptis: sensorių tinklų stiprinimą, radaro ir elektroninės žvalgybos tobulinimą, taip pat alternatyvių bepiločių numušimo priemonių diegimą – nuo elektroninės kovos iki specializuotų priešraketinių ar neletalinių sistemų. Be techninių sprendimų, būtina ir geresnė tarptautinė informacijos dalijimosi praktika su kaimyninėmis šalimis bei NATO partneriais, kad būtų greičiau identifikuojami netikėti skraidantys objektai ir laiku imtasi veiksmų.
Valstybės institucijos pažadėjo išsamų tyrimą ir viešų paaiškinimų tęsinį. Kol kas svarbiausia – užtikrinti gyventojų saugumą, gerinti perspėjimo sistemas ir pritaikyti efektyvias priemones prieš vis dažniau pasitaikančias dronų grėsmes.




