Per pastarąjį mėnesį prezidento Gintaro Nausėdos populiarumas smuko apie 9 procentinius punktus, rodo ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Apklausoje šalies vadovą net aplenkė buvęs patarėjas, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, o politologų vertinimai nesuteikia optimistiškos perspektyvos – dabartinė situacija vertinama kaip sudėtinga ir be aiškios išeities artimiausiu metu.
Kas lėmė reitingų kritimą?
Politologai vieningos priežasties nenurodė: reitingų svyravimai dažniausiai yra kelių veiksnių derinys. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas pažymi, kad prezidentas šiuo metu gali būti „įsivėręs į kampą“ dėl neaiškaus palaikymo profilio. „Turbūt prezidentas šiuo metu yra save pakankamai įsivaręs į kampą, kadangi net nebelabai aišku, kas yra ta tikslinė grupė, kuri galėtų būti jo palaikytojai“, – sakė I. Kalpokas, taip pat atkreipdamas dėmesį į santykius su valdančiąja dauguma, kurie politinėje scenoje kartais vertinami kaip „drungni“.
Be to, politinio reagavimo trūkumas į tam tikrus skandalingus įvykius prisidėjo prie kritimo. Kaip pastebi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius, visuomenėje buvo lūkestis, kad prezidentas aiškiau išreikš poziciją tam tikrais jautriais klausimais. „Prezidentas liko nuošalyje, ir tada labai natūraliai kilo klausimas, o kodėl prezidentas niekaip nereaguoja. Nors kažkokių svertų toje situacijoje jis nelabai turi, turbūt buvo lūkestis, kad prezidentas vis tiek kažkaip pasisakys, sureaguos, išreikš poziciją. Bet to nebuvo“, – teigė M. Baltrukevičius.
Ar reitingai gali atsigauti?
Analitikai pažymi, kad reitingai nėra vienareikšmiški ir gali svyruoti priklausomai nuo viešojo gyvenimo dinamikos. M. Baltrukevičiaus nuomone, prezidento matomumas dronų krizės kontekste buvo gana ryškus, todėl tai gali suteikti progą reitingams stabilizuotis ar šiek tiek atsigauti. Vis dėlto tam reikalingas nuoseklus komunikacijos planas ir aiškesnė pozicija jautriose temose – visuomenė dažnai laukia moralinio ir simbolinio lyderystės ženklo net tada, kai formalūs svertai riboti.
Ilgesnėje perspektyvoje prezidento populiarumas priklausys nuo gebėjimo formuoti ryškesnį politinį identitetą, užmegzti konstruktyvų dialogą su valdančiaisiais ir aiškiai komunikuoti prioritetus gyventojams. Net jei kai kurie epizodai buvo už prezidento tiesioginių veiksmų ribų, visuomenės lūkestis aiškiai parodo, kad Lietuvos vadovo funkcija suvokiama ne tik kaip institucinis vaidmuo, bet ir kaip etinis bei viešosios nuomonės formuotojas.
Apibendrinant, kol kas nėra vienareikšmio recepto, kaip greitai reitingai gali atsistatyti. Politologų vertinimai rodo – situacija sudėtinga, bet ne visiškai be galimybių, jei pasikeis komunikacija, didės žodinė ir faktinė įtaka svarbiais visuomenės klausimais.
