Ruduo ir Vėlinės tradiciškai atneša didesnį kapinių lankymą ir kapaviečių tvarkymo bangą. Daug žmonių atnaujina gėles, uždega žvakes, grėbia lapus – kartu padaugėja ir atliekų. Vilnius Tech mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė pastebi, kad šiuo laikotarpiu kapinių atliekų kiekiai gali šoktelti kone dvigubai, todėl verta apmąstyti tvaresnius sprendimus, kurie sumažintų aplinkos teršimą ir palengvintų kapaviečių priežiūrą šeimoms.
Tvarios gėlių ir dekoracijų alternatyvos
Viena iš svarbių temų – gėlių pasirinkimas. Doc. dr. Aušra Zigmontienė ragina rinktis gyvus augalus arba natūralias kompozicijas: daugiamečiai, visžaliai augalai puošia ilgai ir nereikalauja dažnos priežiūros. Taip pat geras sprendimas – sezoninės arba džiovintos puokštės iš natūralių medžiagų: eglių šakelės, kankorėžiai, sausos gėlės.
„Teisingai išrūšiavus nuvytusias gėles, medžių lapus, šakeles, jie perdirbami į kompostą, kuris vėliau naudojamas žemei atgaivinti. Taip anglis pereina atgal į dirvožemį. Vis tik, idealiausias sprendimas yra daugiamečiai, visžaliai augalai, kurie ilgai puošia kapą ir nereikalauja daug priežiūros, – dalijosi doc. dr. A. Zigmontienė.
Dirbtinių gėlių populiarumas iš dalies suprantamas dėl jų patvarumo, ypač kai artimieji palaidoti toli. Tačiau dėmesį verta atkreipti į jų sudėtį: „Dirbtinės gėlės gaminamos iš įvairių medžiagų – plastiko, metalo, tekstilės, todėl praktiškai neperdirbamos. Tuomet jos nugula arba į sąvartyną, arba keliauja į atliekų deginimo įrenginius – tuo visas jų gyvavimo ciklas iš esmės ir užsibaigia. Žinoma, jeigu šios gėlės tarnauja ne vieną sezoną – yra nuplaunamos, sutvarkomos ir naudojamos toliau, tai nėra pats blogiausias sprendimas“, – teigė VILNIUS TECH mokslininkė.
Žvakės: pagarba tradicijai ir atsakomybė aplinkai
Žvakės – neatsiejama Vėlinių atributika, tačiau jų kiekis ant kapo dažnai yra perdėtas.
„Visi suprantame, kad norisi uždegti tas žvakeles, bet ar tikrai ant kapo reikia 10, 15, 20 žvakių? Nepamirškime, ko siekiame lankydami artimųjų kapus. Vienas iš tikslų – prisiminti tuos žmones. Abejoju, ar prisiminimai yra vertinami didelėmis gėlių puokštėmis ir dešimtimis žvakių“, – sakė doc. dr. A. Zigmontienė.
Tvariausias sprendimas – daugkartinės žvakidės iš stiklo ar kitos medžiagos su pakeičiamais vaško įdėklais. Jos sumažina atliekų kiekį ir ilgainiui atsiperka. Jei naudojami vienkartiniai indeliai su vašku, juos būtina išvalyti, kad būtų įmanoma skirti į stiklą ar plastiką skirtus konteinerius.
Ar verta uždengti kapą plokštėmis?
Vis populiaresnis sprendimas – kapavietės uždengimas plokštėmis ar plytelėmis tam, kad būtų mažiau priežiūros ir rečiau reikėtų vykti į kapines. Tačiau tai turi reikšmingų trūkumų. „Įsivaizduokime, kad visas kapo plotas yra uždengtas plokštėmis. Kur turi sunktis sniego tirpsmo, lietaus vanduo? Stipriai sumažinus dirvožemio plotą, vanduo nebegali filtruotis į gruntą. Tai ypač aktualu šiais laikais, kai vyksta klimato kaita ir dažnai pasitaiko itin smarkūs, intensyvūs lietūs, kai per trumpą laiką iškrenta labai didelis kritulių kiekis. Taigi, galbūt tvariau būtų kapą užpilti akmenukais ar palikti atvirą plotą ir jį apsodinti daugiamečiais augalais“, – sakė VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. A. Zigmontienė.
Be ekologinių aspektų, verta prisiminti ir socialinį mastą: atliekų rūšiavimas kapinėse yra įmanomas, jeigu gyventojai atidžiai laiko instrukcijas. „Atliekų tvarkytojai, savivaldybės, seniūnijos prižiūri, kad prie kapinių būtų rūšiavimui, mišrioms ir žaliosioms atliekoms – lapams, medžių šakelėms, nudžiūvusioms gėlėms – skirtų konteinerių, tad žmonėms tereikia atkreipti dėmesį, kur ką mesti. Į rūšiavimo konteinerius įmetę žaliųjų ar mišrių atliekų, padarysime meškos paslaugą – visos išrūšiuotos atliekos bus užterštos ir jų nebus įmanoma tvarkyti kaip antrinių žaliavų. Tokiu atveju rūšiavusio žmogaus darbas nueis veltui. Gerbkime vieni kitus ir Žemę, kurioje gyvename, nes gamtiniai ištekliai yra senkantys“, – perspėja mokslininkė.
Apibendrinant: tvarumas kapinėse prasideda nuo mažų sprendimų – rinktis gyvas arba perdirbamas dekoracijas, naudoti daugkartines žvakides, koordinuoti keliones ir vengti platesnio plokščių uždengimo. Tokiu būdu pagerbiame mirusiuosius ir tausojame aplinką ateities kartoms.