Kyjivo merui Vitalijui Klyčkui užduotas tiesus klausimas „Kodėl jūsų vaikai nekariauja fronte?“ vėl iškėlė platesnę diskusiją apie elito šeimų vaidmenį karo metu ir mobilizacijos taisyklių skaidrumą. Interviu Šveicarijos leidiniui „20 Minuten“, kurį cituoja tarptautinė žiniasklaida, Klyčko komentavo tiek savo šeimos aplinkybes, tiek visuomenės kritikos priežastis.
V. Klyčko: vaikai gimė ir užaugo užsienyje
Meras pabrėžė, kad jo vaikai neaugo nuolat Ukrainoje ir dėl to neturėtų būti traktuojami taip pat kaip tų, kurie gyveno ir augo šalyje visą gyvenimą. „Mano vaikai niekada nuolat negyveno Ukrainoje. Jie gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), o mokslus lankė ir studijavo Europoje arba Amerikoje“, – teigė V. Klyčko. Jis kartu su buvusia žmona Natalija Jegorova turi tris suaugusius vaikus: 26 metų sūnų Jegorą Danielių, 23 metų dukrą Elizavetą Viktoriją ir 21 metų sūnų Maksymą. Visi trys šiuo metu gyvena už Ukrainos ribų ir kuria karjerą svetur: jauniausias Maksymas žaidžia JAV studentų lygoje NCAA ir anksčiau atstovavo „AS Monaco“ klubui.
„Monako batalionas“ ir visuomenės pasipiktinimas
Klausimai apie įtakingų asmenų vaikų saugumą karo metu yra itin jautrūs. Kai elito šeimų atžalos gyvena saugiai užsienyje, visuomenėje dažnai kyla ironija ir pasipiktinimas: jie vadinami terminais kaip „Monako batalionas“ ar „Londono batalionas“. Tokie pavadinimai atspindi nuoskaudas ir įtampą dėl galimų dvigubų standartų, kai paprasti piliečiai jaučia, kad mobilizacijos reikalavimai netaikomi vienodai.
Šis pykčio prieaugis yra susijęs ne tik su asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis, bet ir su platesnėmis problemomis — pasitikėjimo institucijomis stoka, tvarkos skaidrumo trūkumu ir socialine nelygybe. Kai vadovai ar žinomi asmenys reiškia griežtesnį požiūrį į šaukiamojo amžiaus mažinimą, visuomenė natūraliai tikisi, kad taisyklės bus taikomos vienodai visiems.
Mero asmeninis pasirinkimas ir viešoji atsakomybė
Klyčko savo sprendimą grįžti į Ukrainą ir dirbti šalies labui pabrėžia kaip aiškų asmeninį pasirinkimą.
Jis primena, kad profesionalo karjeros metu praleido daug laiko Vokietijoje ir JAV, tačiau grįžo, kad padėtų formuoti šalies ateitį. Vienu metu jis sakė, kad nors nuolat siekia būti šalia šalies ir padėti kariams, jis „mirties ieškoti nesiekia“.
Meras taip pat ragina vengti apibendrinimų ir nukreipti kaltę tinkama linkme. Jis akcentuoja, kad už karą, jo aukas ir jo nutraukimą yra atsakingas vienas asmuo – agresorės Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Vis dėlto viešoji reakcija rodo, kad prarastas pasitikėjimas elitu ir reikalavimas aiškumo dėl mobilizacijos taisyklių išlieka svarbia problema.
Ši istorija dar kartą pabrėžia būtinybę skaidrumui ir lygiems įsipareigojimams visose socialinėse grupėse. Kol nebus aiškių, vienodai taikomų taisyklių ir atviros komunikacijos, panašios diskusijos apie elitą ir jų šeimas liks visuomenės rūpesčiu.
