„Iš principo nebekalbu rusiškai“: Slušnys griežtai paneigė kaltinimus dėl pagalbos vaikui

Viešas ginčas tarp vaikų psichiatro Lino Slušnio ir Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų per kelias pastarąsias paras tapo vienu labiausiai aptarinėjamų sveikatos apsaugos temų. Vaiko teisių atstovai teigė, kad gydytojas esą atsisakė suteikti pagalbą rusakalbiam paaugliui, tačiau pats L. Slušnys kategoriškai neigia šiuos kaltinimus ir pateikia detalesnį įvykio aiškinimą.

Kasnutiko skubios pagalbos skyriuje

Pasak L. Slušnio, incidentas įvyko liepos mėnesį Santaros klinikų Skubios pagalbos skyriuje, kai įstaigoje pasirodė apie 16 metų amžiaus paauglys, lydimas Vaiko teisių tarnybos specialistų. Tarnybos darbuotojos, pasak psichiatro, paprašė: „Gal galite jį konsultuoti rusų kalba?”.

Slušnys tvirtina, kad jis paklausė, ar atvykusios specialistės pačios gali vertėjauti, pasiūlė užduoti klausimus lietuviškai ir gauti vertimą, o taip ir buvo atlikta. Jis teigia įvertinęs paciento būklę ir parašęs siuntimą į specialią gydymo įstaigą. Santaros klinikų vadovybė, pasak gydytojo, jam nepareiškė priekaištų ir jokių nuobaudų jis negaudavo.

Ministrės ir tarnybos reakcija, teisiniai niuansai

Ministrė Inga Ruginienė viešai pareiškė, kad šiuo atveju galėtų domėtis teisėsauga ir net nurodė Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį. Ministerės žodžius pateikė viešai: „Šią situaciją, mano nuomone, galėtų įvertinti ir kompetentingos institucijos – taip pat ir Generalinė prokuratūra, jeigu yra pagrindo kelti klausimą dėl Baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje numatytos atsakomybės taikymo”.

Tuo pačiu ministre citavo: „Gydytojas atsisakė suteikti vaikui gyvybiškai svarbią pagalbą, nes jis nekalbėjo lietuviškai. Tokie „gydytojai“ neverti gydytojo vardo ir diskredituoja visą sveikatos apsaugos sistemą.” Šie pareiškimai sustiprino viešą diskusiją apie gydytojų profesinę atsakomybę ir įpareigojimus krizės metu.

Kalbos, etiketo ir sistemos spragos

L. Slušnys pabrėžia, kad moka kelias užsienio kalbas, tačiau teigia: „Aš iš principo nebekalbu rusų kalba. Kodėl dirbdamas Lietuvoje turėčiau ja kalbėti?” Jis taip pat pažymi, kad daugelis atvykusių pacientų turi lydinčius asmenis ar vertėjus, kurie padeda bendrauti ir užtikrina tinkamą paslaugų teikimą.

Vaiko teisių apsaugos vadovė Ilma Skuodienė nurodė, kad minimas vaikas „yra ypač pažeidžiamas”, turi autizmo spektro sutrikimų ir buvo globojamas. Tarnybos atstovai parengė skundą Santaros klinikoms, teigdami, kad situacijoje nebuvo užtikrintas įprastas pagalbos teikimo procesas.

Šis atvejis atkreipia dėmesį į kelis sistemos klausimus: kaip ligoninėse užtikrinami vertimo paslaugų mechanizmai, ar egzistuoja aiškios krizinių atvejų procedūros ir kaip dera profesinė gydytojo pareiga bei kalbiniai pasirinkimai. Sprendimai turėtų apimti aiškesnes taisykles dėl vertėjavimo, krizių valdymo protokolus ir komunikacijos gaires, kad pavieniai incidentai neeskaluotų pasitikėjimo sveikatos sistema ir nepaliktų pažeidžiamų pacientų be reikalingos pagalbos.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *