Baltijos jūroje susidarė didelė Rusijos laivų laukimo juosta, kurią stebi Suomijos pakrančių apsaugos ir kitos jūrų tarnybos. Padidėjęs laivybos intensyvumas sukelia ne tik logistinius iššūkius, bet ir kelia riziką aplinkai bei regioniniam saugumui, ypač atsižvelgiant į dalies laivų įtarimus dėl sankcijų apėjimo ar netgi neteisėtos veiklos.
**Laivai, laukiantys leidimo įplaukti į Rusijos uostus, Suomijos įlankos vidurinėje dalyje sudarė maždaug 50 km ilgio juostą. Didžiausia laivų sankaupa yra į rytus nuo Helsinkį ir Taliną jungiančios linijos. Į Leningrado srities uostus plaukia tanklaiviai ir krovininiai laivai. Jie daugiausia keliauja į Sankt Peterburgo, Primorsko ir Ust Lugos terminalus. Pasak „Helsingin Sanomat“, dalis šių laivų yra įtraukti į Ukrainos sąrašą laivų, įtariamų ginklų kontrabanda, Ukrainos prekių vagyste arba sankcijų apėjimu.**
Suomijos tarnybos stebi laivybos eismą
Suomijos pakrančių apsaugos tarnyba patvirtino, kad laivų eismas Rusijos kryptimi šiuo metu yra ryškiai intensyvesnis nei įprasta. Tarnybos nuolat stebi padėtį ir koordinuoja budėjimą, nes ilgą laiką vienoje akvatorijos vietoje besilaikantis daug didelių laivų srautas didina susidūrimų, įplaukimo klaidų ir mechaninių gedimų riziką. Tokios sankaupos kelia ir humanitarinius bei aplinkosaugos iššūkius — ypač jei bent vienas iš tanklaivių patirtų avariją ar išsilietų kuro.
Laivybos stebėsenė apima ne tik radarų ir palydovinių duomenų analizę, bet ir bendradarbiavimą tarp šalių pakrančių apsaugos, uostų dispečerių bei tarptautinių jūrų institucijų. Regioniniai pajėgumai taip pat vertina, ar padidėjęs laivybos srautas gali būti susijęs su sankcijų vengimu ar peradresavimu dėl geopolitinių pokyčių.
Ilgas laukimas ir logistinės pasekmės
Dar praėjusią savaitę laivai, laukiantys leidimo įplaukti į Ust Lugą, turėjo laukti beveik penkias dienas. **Šiuo metu eilėje yra apie 150 laivų.** Tokios trukmės laukimas didina gabenimo kaštus, trikdo tiekimo grandines ir verčia laivų savininkus permąstyti maršrutus bei draudimo sąlygas.
**Iš jų 65 yra tanklaiviai, o 85 – kiti krovininiai laivai. „Helsingin Sanomat“ padidėjusį laivybos intensyvumą Baltijos jūroje sieja su dalies Rusijos krovinių transporto perkėlimu iš Juodosios jūros. Prie tokio pokyčio esą prisidėjo Ukrainos kontratakos.** Tokia perskirstymo taktika rodo, kaip karo veiksmai sausumoje veikia jūrų transporto maršrutus ir sukelia papildomą spaudimą uostams bei jūrų saugos institucijoms.
Regioniniai stebėtojai ir uostų operatoriai pabrėžia, kad būtina didinti budrumą ir tobulinti reagavimo planus, siekiant sumažinti ekologines rizikas ir užtikrinti saugų eismą. Tuo pačiu laiku politinis kontekstas kelia papildomų klausimų dėl sankcijų vykdymo ir galimų teisinių pasekmių įtariamoms laivybos operacijoms.