Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis viešai reagavo į pastaruosius Vokietijos rinkimų rezultatus ir savo mintis paviešino socialiniame tinkle „Facebook“. Komentuodamas kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasiekimus, jis išreiškė rimtą susirūpinimą dėl galimos politinės krypties pasikeitimo Europoje.
Landsbergio komentaras
„Vokietijoje praėję rinkimai skelbia rusiškosios vokiečių partijos pergalę.
Alternatyvų Vokietijai nėra daug. Tai arba europinė atlantinė Vakarų šalių linija, arba iliuzija Europos be JAV. Maža ką žadantis žaidimas stiklo karoliukais. Jau dabar dreifuojanti į kairę su rusišku kvapu, Europa neturės perspektyvų būti savimi be didžiųjų demokratijų.
Perspektyva – nesulaikomo rusiško dreifo pradžia. Toli ir gerai apskaičiuotas Joe Stalino planas, kai jis steigė komunistinę Rytų Vokietiją. Ne vakarų Vokietijos alternatyva tapti dalimi tvirtesnės europiečių demokratijos, o tos pačios moraliai pakirstos Vokietijos linijų kaitaliojimas Rusijos naudai“, – „Facebook“ rašė V. Landsbergis.
Ką reiškia „rusiškas dreifas“?
Landsbergio naudojama sąvoka „rusiškas dreifas“ apibūdina ne tik ideologinį poslinkį į Rusijai palankesnę politiką, bet ir galimą didesnę Maskvos įtaką Europos politikoje. Tokie poslinkiai gali reikšti atitolimą nuo transatlantinių partnerių, santykių su NATO ir Jungtinėmis Valstijomis švelninimą, taip pat retorikos ir prioritetų, naudingų Rusijos strateginiams interesams, didėjimą. Tai kelia rūpestį regionams, kurie tiesiogiai priklauso nuo kolektyvinių saugumo mechanizmų ir politinio solidarumo.
Istorinis ir geopolitinis kontekstas
Landsbergio nuoroda į istorinius veikėjus ir procesus – ypatingai į Rytų Vokietijos kūrimo periodą – yra įspėjimas, kad geopolitiniai lūžiai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Net jei šiuolaikinė Europa ir skiriasi nuo pokario sąlygų, istorinis kontekstas primena apie galimybes, kaip išoriniai veiksniai gali formuoti vidaus politiką ir institucijų kryptį. Šis požiūris ragina analizuoti, ar tam tikri politiniai pokyčiai yra vietinių problemų išraiška, ar sisteminės įtakos rezultatas.
Kaip tai liečia Lietuvą ir Europą?
Lietuvai ir kitiems regiono valstybėms tai yra signalas išlaikyti budrumą bei stiprinti ryšius su partneriais. Europos saugumo, energetinio nepriklausomumo ir demokratinių vertybių išsaugojimo klausimai tampa dar aktualesni. Diskusijos apie politinių jėgų kilmę, finansavimą ir užsienio įtaką turėtų būti skaidrios ir viešos, o visuomenės informuotumas – stiprinamas.
Galiausiai, Landsbergio žinutė yra kvietimas apsvarstyti strategines galimybes, kaip išsaugoti demokratijų stabilumą ir transatlantinį ryšį. Nepriklausomai nuo politinių simpatijų, reikalingas konstruktyvus diskursas apie saugumą, vertybes ir ilgalaikę Europos perspektyvą.
