Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo alternatyvų sprendimą, siekiant mažinti gyventojų patiriamas transporto išlaidas: vietoje degalų akcizo mažinimo valstybės fiskalinę naudą būtų tikslinga pervesti tarpmiestinio viešojo transporto bilietų kainų mažinimui. Tokia kryptis, pasak prezidento, leistų tiesiogiau padėti žmonėms, ypač regionuose, kuriuose transporto išlaidos sudaro reikšmingą namudžių biudžeto dalį.
Akcizo lėšos ir alternatyvūs sprendimai
Prezidentas atkreipė dėmesį į skaičius: kiekvieno mėnesio įplaukų suma, atsisakius dalies akcizo, būtų reikšminga. „20 mln. (eurų – ELTA) dauginkime iš 12 mėnesių – (tai yra – ELTA) 240 mln. (eurų – ELTA) per metus. Tuo pat metu kalbame, kad tikrai turime daug socialinių reikmių, gynybos reikmių, kurias taip pat reikia finansuoti. Norėtųsi, kad jos būtų finansuojamos ne paskolomis”, – pirmadienį LNK žinioms kalbėjo G. Nausėda.
Toks perskirstymas, pasak šalies vadovo, galėtų būti nukreiptas ne vien į kuro kainų mažinimą, bet ir į tiesiogines nuolaidas viešojo transporto keleiviams. „Reikėtų apsvarstyti, ar šitą fiskalinę naudą mes galime galbūt skirti kitiems tikslams – sumažinti tarpmiestinio transporto kainas, sumažinti, galbūt, tarifus kitiems transporto įkainiams”, – pridėjo šalies vadovas.
Vertinant alternatyvas, premjeras ir Susisiekimo ministerija jau yra išsakę siūlymus – galimas 50 proc. nuolaidas traukinių bilietams ir subsidijos tolimojo susisiekimo autobusams. Susisiekimo ministerija Eltai nurodė, kad šių priemonių įgyvendinimui reikėtų maždaug 2,2 mln. eurų per mėnesį, t. y. gerokai mažiau nei minimi 20 mln. eurų, kuriuos valstybė prarastų mažindama akcizą.
Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad akcizo mažinimo nauda pasiektų galutinį vartotoją: „Mes parengėme maksimalių (degalų – ELTA) kainų (nustatymo – ELTA) įstatymą, kuris reiškia, kad, jeigu būtų nuspręsta mažinti degalų akcizą, visa nauda iš degalų akcizo mokesčio mažinimo nueitų ne kažkam tai – tarpininkams ar gamintojui, ar mažmeniniams prekybininkams, o kad ji nueitų galutiniam vartotojui”, – teigė prezidentas.
Be to, apie intervencines priemones buvo kalbėta ir Vyriausybės lygmeniu: galimi sprendimai aktyvuotini esant aukštai naftos kainai tarptautinėse rinkose. Lietuvos energetikos agentūra kaip vieną iš kriterijų akcizui mažinti minėjo vidutinę dyzelino kainą 2,20 euro už litrą, jei toks lygis išsilaikytų bent penkias darbo dienas iš eilės.
Prezidentinio lėktuvo klausimas ir politinis kontekstas
Pranešimas apie akcizo ir bilietų politiką sutampa su diskusija dėl valstybės vadovams skirto orlaivio. „Aš niekada nesu pasisakęs už prezidentinį lėktuvą arba nesu kažkaip ypatingai agitavęs už prezidentinį lėktuvą”, – pirmadienį LNK televizijai sakė G. Nausėda. Jis taip pat pažymėjo, kad orlaiviu naudojasi ir kiti vyriausybės nariai: „Prezidentinio lėktuvo apskritai nėra, nes prezidentiniu vadinamuoju lėktuvu skraido ir prezidentas, ir premjeras, ir tas pats krašto apsaugos ministras”, – teigė prezidentas.
Nausėda pabrėžė, kad sprendimai dėl orlaivio laukiami ne dabar: „Apie tai šiandien nėra kalbos, tiesiog yra kitų prioritetų ir mes šitą procesą sustabdėme, kol bus įkurta nacionalinė divizija, matysime, kaip keičiasi geopolitinė situacija ir tada galėsime daryti išvadas”, – pažymėjo šalies vadovas. Politinė diskusija dėl biudžeto paskirstymo ir viešojo transporto subsidijų tęsis, artimiausia stotelė – koalicinė taryba, kuri svarstys priemones mažinti degalų kainas ir spręsti susisiekimo finansavimo klausimus.
