Reprezentatyvi rugpjūčio pabaigoje atlikta apklausa atskleidžia, kaip gyventojai vertina trijų didžiausių Lietuvos miestų merų darbą. Tyrimą atliko „Baltijos tyrimai“, apklausus 1019 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų laikotarpiu nuo rugpjūčio 20 iki 31 dienos. Tyrimo paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.
Apklaudos rezultatai — Vilnius ir kiti didmiesčiai
Vilniaus miesto mero Valdo Benkunskos darbą teigiamai įvertino 49 proc. respondentų, neigiamai — 23 proc., o 28 proc. gyventojų nurodė neturintys nuomonės. Lyginant su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu, kurio darbą gerai vertino 52 proc., Benkunskas pagal šį rodiklį atsiliko nežymiai. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sulaukė 46 proc. teigiamų vertinimų ir mažiausiai neigiamų — 12 proc., tačiau pastebima, kad net 42 proc. klaipėdiečių ar kitų respondents neturėjo nuomonės apie jo darbą.
Žinomumas ir nuomonės formavimas
Sociologas Romas Mačiūnas komentuoja, kad respondentai apklausoje atstovavo visą šalį, todėl merų vertinimai atspindi ne tik vietinę veiklą, bet ir jų žinomumą nacionaliniu mastu. „Politikoje yra ne vienas asmuo su tokia pavarde, tai jam galėjo pakišti koją”, – sakė R. Mačiūnas, aiškindamas, kodėl dalis gyventojų gali nesusieti konkretaus mero su jo veikla.
Mačiūnas pridūrė, kad mažesnis žinomumas už regiono ribų natūraliai didina neapsisprendusių procentą. Tokiu atveju politinė komunikacija ir viešųjų ryšių strategijos tampa svarbiu veiksniu: matomesni politikai dažnai surenka daugiau teigiamų vertinimų ne vien dėl rezultatų, bet ir dėl geresnio pasiekiamumo žiniasklaidoje bei viešuose renginiuose.
Kiti svarbūs pastebėjimai
Bendras visų šalies savivaldybių merų darbo vertinimas rodo, kad gyventojų nuomonė dažniau teigiama nei neigiama: 67 proc. respondentų gerai vertino savo savivaldybės mero darbą, 22 proc. — blogai, o 11 proc. neturėjo nuomonės. Didmiesčių gyventojai palankiausiai vertina savo merus (74 proc. teigiamų vertinimų), o kituose miestuose ir kaimuose teigiamą nuomonę išreiškė po 62 proc. apklaustųjų.
Socialinėje ir profesinėje struktūroje matyti skirtumai: didžiausią palankumą rodo vadovai ir verslo savininkai (77 proc.), besimokantys jaunuoliai (74 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (71 proc.). Tuo tarpu neigiamų vertinimų dažniau pasitaiko mažesniuose miesteliuose (31 proc.) bei tarp bedarbių ir namų šeimininkių (30 proc.).
Apibendrinant, apklausa pabrėžia ne tik merų darbo vertinimo skirtumus tarp miestų ir socialinių grupių, bet ir žinomumo įtaką: didesnis žinomumas gali reikšti geresnius vertinimus, o ryškus neapsisprendusių skaičius atveria erdvę komunikacijos ir rinkimų strategijoms.
