Prezidentas Gitanas Nausėda atvirai kalbėjo apie savo planus pasibaigus antrai kadencijai ir aiškiai nurodė, kad neplanuoja tęsti politinės veiklos. Pokalbyje valstybės vadovas apibūdino per dešimt metų susikaupusią emocinę įtampą ir poreikį poilsiui, kelionėms bei ramiam laikui su knygomis.
Kelionės ir knygos — asmeniniai prioritetai
Prezidentas sakė, kad nori daugiau laiko skirti pažinimui ir kultūrai: „Jeigu sveikata leis, tai aš būsiu keliautojas. Tikrai dar daugybės miestų ir gražių vietų pasaulyje nesu matęs. Jeigu tik leis galimybės, be jokios abejonės, norėčiau aplankyti jas. Daug kas nepamatyta arba pamatyta per kortežo langą, kas iš esmės reiškia, kad nieko nepamatyta“.
Be to, G. Nausėda pabrėžė norą grįžti prie skaitymo ir asmeninės bibliotekos: „Ir, be abejo, reikia perskaityti daug knygų, kurias dabar turiu savo bibliotekoje. Galbūt jos gražiai atrodo lentynose, bet jos neperskaitytos, o neperskaityta knyga verkia“.
Emocinė įtampa ir pasitraukimo motyvai
Valstybės vadovas atskleidė, kad ilgesnė veikla viešojoje erdvėje paliko ženklų: „Tie dešimt metų, dabar praėjo daugiau kaip septyneri metai, jie tave tiek viduj išdegina, kad nežinau, kada ten vėl galės kas nors pradėti augti“, – teigė prezidentas. Jis taip pat aprašė emocinę apkrovą ir jos poveikį: „Tas išdeginimas visomis prasmėmis – ir emocijos, amplitudės emocijų yra didesnės negu gyvenant ramų ir tokį, sakyčiau, stabilų gyvenimą, tiek problemos, tiek krizės, kurios užklumpa, tas emocines amplitudės padaro tokias didžiules, kad žmogus tiesiog nori emociškai pailsėti nuo visko, net nuo viešumo“.
Tokį požiūrį prezidentas sieja ir su savo asmenybės bruožais: „Kita vertus, aš nelaikau savęs tokiu labai ekstravertišku žmogumi, aš manau, kad turiu savyje intraverto požymių, bet kartais tas intravertas sako: užteks, tau reikia daugiau būti žmonėse, nes tu pasisemi iš jų energijos.
Tada aš kompensuoju tą savo poreikį bendrauti, kartu ieškoti sprendimo, džiaugtis, liūdėti. Visa tai man patinka“.
Viešumo atsisakymas ir gyvenimas be titulų
Prezidentas neslepia, kad galėtų mėgautis anonimiškumu ir paprastesniu gyvenimu: „Man tai nebūtų jokia problema, nes, pavyzdžiui, nuvažiuoji į tą pačią Madeiros salą ir tavęs nepažįsta, ir tau taip gera. Bet iki to laiko, kol kas nors iš kitos gatvės pusės nešūkteli: prezidente, laba diena“, – pasakojo G. Nausėda. Šiuo požiūriu jis pateikia alternatyvą ilgalaikiam įsitraukimui į partinę ar oficialią veiklą — asmeninį atsinaujinimą ir ramybę.
Prezidento pareigos G. Nausėdai patikėtos nuo 2019 metų, o antroji kadencija baigsis 2029 metų vasarą. Pagal Konstituciją tas pats asmuo gali būti renkamas prezidentu ne daugiau kaip du kartus iš eilės, tad teiginiai apie pasitraukimą iš politikos reiškia ir konstitucinį sprendimą leisti jaunai kartai formuoti valstybės ateitį. Viešoji reakcija į pareiškimus yra mišri: dalis visuomenės sveikina siekį rasti pusiausvyrą, kiti kelia klausimus dėl patirties praradimo politikoje.
Tokie prezidento atviri prisipažinimai išryškina platesnį klausimą apie lyderystės kainą ir viešojo gyvenimo poveikį asmens gerovei. Nepriklausomai nuo nuomonių, G. Nausėdos pareiškimas aiškiai nubrėžia ateities planus — daugiau asmeninio laiko, kelionių ir literatūros.
