Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja pokyčius, kurių tikslas – pagerinti mokytojų profesinį saugumą ir užtikrinti jų garbės bei orumo apsaugą. Ministerijos siūlomos įstatymo pataisos ir Seime kylančios iniciatyvos numato aiškesnes taisykles smurto apibrėžčiai, greitesnį reagavimą į incidentus ir griežtesnes prevencines priemones, o tarp svarstomų priemonių – ir galimybė šalinti iš mokyklos agresyviai besielgiančius mokinius.
Siūlomi pakeitimai ir darbo grupės darbas
Viceministras Jonas Petkevičius Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pabrėžė: „Siekiame stiprinti mokytojų profesinį saugumą. Manome, kad saugumas yra svarbus ne tik mokytojų gerovei, bet ir jų pritraukimui, išlaikimui mokyklose. Nuo to tiesiogiai priklauso ugdymo kokybė, mokinių pasiekimai”. Ministerija formuoja darbo grupę, kuri peržiūri galiojančius teisės aktus ir iki metų pabaigos parengs rekomendacijas, kuriuos teisės aktus reikėtų keisti siekiant stipresnės apsaugos.
Darbo grupė siūlo aiškiau apibrėžti smurto sampratą Švietimo įstatyme – šiuo metu išskiriamos patyčios, kibernetinės patyčios ir vaiko nepriežiūra, tačiau, ministerijos nuomone, tai nepakankama praktiškai reaguoti į įvairias agresijos formas.
Pašalinimo iš mokyklos galimybė ir prieštaravimai
Parlamentaro Dariaus Jakavičiaus pateiktame projekte siūloma suteikti mokykloms daugiau instrumentų reaguoti į pakartotinį smurtą, grasinimus, mokytojo ar kito bendruomenės nario įžeidinėjimą ar sisteminį ugdymo proceso trikdymą. Pagal siūlymą mokinys galėtų būti pašalintas dėl tokio elgesio, taip pat mokytojas galėtų laikinai pakeisti mokinio ugdymo vietą ar išvesti jį iš pamokos.
Tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė ragino atsargumą: „Mokinio pašalinimas iš konkrečios mokyklos vaiko problemos neišsprendžia. Jis tiesiog yra perduodamas kitai mokyklai”, – komitete sakė kontrolierė. Ji pabrėžė, kad tokie sprendimai reikalauja aiškių kriterijų, išorinio vertinimo ir galimybės sprendimą peržiūrėti.
Policijos departamento atstovė Joana Gudelytė taip pat įspėjo, kad vien baudimo priemonė problemai neišspręs: „Ne vien per baudimo prizmę galime šitą padėtį taisyti.
(…) Vien baudimo priemonė šitos problemos neišspręs”, – pabrėžė policijos atstovė. Tai reiškia, kad teisinių sankcijų poreikį būtina derinti su prevencija, pagalba ir švietimu.
Pagalba mokytojams ir praktiniai žingsniai
Ministerija jau pristatė „Mokytojų liniją“, kuri startavo spalio 9 d. Ši linija siūlo keturias valandas kasdien teisinę ir psichologinę pagalbą pedagogams – konsultacijos apima stresą, profesinį perdegimą, smurto ir patyčių klausimus, taip pat darbo teisės ir vidaus procedūrų temas. Pirmuosius trejus metus paslauga bus finansuojama projektinėmis lėšomis, vėliau numatoma jos išlaikymą per valstybės biudžetą.
Tokia parama yra dalis platesnio strateginio požiūrio: ne tik sustiprinti teisines apsaugos priemones, bet ir suteikti mokytojams realią pagalbą konfliktų valdyme, psichologinį palaikymą bei teisines konsultacijas.
Praktiniai iššūkiai ir būtinybė kompleksinių sprendimų
Konkrečios bylos iš Kretingos, Joniškio ir Šiaulių primena, kad agresijos atvejai mokyklose turi įvairių priežasčių – nuo nepakankamos šeimos ar socialinės pagalbos iki mokyklos vidaus sistemų trūkumų. Todėl sprendžiant mokytojų saugumo klausimą svarbu derinti teisinius pakeitimus su prevencinėmis priemonėmis, papildomomis švietimo psichologų ir socialinių darbuotojų paslaugomis, mokytojų kvalifikacijos kėlimu ir tėvų įsitraukimu.
Galutinė išvada – mokytojų saugumas yra svarbi visuomenės investicija į kokybišką ugdymą, tačiau bet kokie griežti veiksmai turi būti proporcingi, aiškiai reglamentuoti ir derinami su pagalbos priemonėmis, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir nepakankamai sprendžiamos elgesio priežastys.