Birželio 25-ąją gimtadienį švenčianti Neringa Čereškevičienė šiemet pasiekė svarbų gyvenimo etapą – 60 metų. Ji išlieka atpažįstama daugelio kartų vaikams ir jų tėvams kaip ilgametės laidos „Tele Bim-Bam” kūrėja, vedėja, dainų autorė ir atlikėja. Tačiau Neringos gyvenimas nėra vien tik televizija: per pastaruosius dešimtmečius ji nuosekliai kūrė ir plėtojo savo projektus, kurie sulydo profesiją su asmenine misija ugdyti vaikus.
Karjera ir palikimas
Neringa išgarsėjo su laida, kuri tapo kultūros fenomenu daugelio vaikystėje. Jos indėlis į vaikų ugdymą išsiplėtė už ekranų ribų: ji įkūrė „Tele-Bim-Bam“ darželį ir pradinę mokyklą „Upė“, kuriose taikomi kūrybiški, vaikų poreikius atitinkantys ugdymo principai. „Aš pagalvojau, kad nors televizijoje jau seniai nesu, tačiau mano gyvenimas ir toliau visas susijęs su vaikais. Įsteigiau „Tele-Bim-Bam“ darželį ir pradinę mokyklą „Upė”, tad mano šventės ir kasdienybė kartu su vaikais. Todėl pamaniau, kad gal būtų įdomu prisiminti tą gyvenimą televizijoje”, – yra pasakiusi Neringa, pabrėždama, kad veiklos kryptis natūraliai atitiko jos vertybes.
Nauji keliai po televizijos
Nors televizija suteikė Neringai pripažinimą, moteris atrado, kad gyvenime atsiveria naujos galimybės ir įsipareigojimai: „Esu baigusi televizijos režisūrą, aktorinį, todėl tai buvo darbas pagal įgytą specialybę. Žinoma, vėliau buvo toks nusiraminimo laikotarpis, ieškojau savęs kitose veiklose. „Tele bim bam“ darželis, kurį įkūriau prieš 16 metų. Jis laukė ir brendo manyje ilgą laiką. Tačiau per darbą televizijoje tam nebuvo laiko. Tik vėliau tai gražiai įsiliejo į mūsų darželį. O paskui, kai paaugo vaikai, atsirado poreikis įkurti pradinę mokyklą.
Tada atsirado rimtas kasdienis užimtumas. Kaip sakiau, kai užsidaro vienos durys, atsiveria kitos. Galiu patvirtinti šį posakį. Svarbu ieškoti ir klausyti savo širdies, ko tu nori dabar.
Prieš penkerius ar šešerius metus aš tikrai nenorėjau jokios televizijos, o dabar pagalvoju, kodėl gi ne. Ir šitas žingsnis pasiteisino”, – pasakoja ji. Tokia refleksija iliustruoja, kaip profesionalus gyvenimas gali transformuotis į veiklas, kurios atitinka asmeninę filosofiją.
Asmeninis gyvenimas, hobis ir požiūris
Neringa atvirauja, kad po aktyvios televizijos karjeros ji atrado ramybę ir naujus pomėgius. Ypač netikėtas ir priglausęs hobis – akmenys: „Jų vis daugėja ir nežinau, ką su jais reikės daryti. Ten yra ir upės, ežerų akmenys, tokie, kurie gulėjo po gražiais medžiais, ąžuolais, iš piliakalnio papėdų. Na, kiekvienas akmuo turi savo vardą. Ir dabar net vaikai iš mokyklos man pradėjo vežti akmenis. Kai važiuoja į kelionę, jau žino, kad reikia Neringai parvežti akmenuką.
Turiu jau iš Jordanijos, Italijos, gal net viso pasaulio. Tikrai dabar būčiau akmenų karalienė. Tai yra mano hobis, man patinka į juos žiūrėti, patinka juos dėlioti, perdėlioti. Gal jie skirti ir nusiraminimui, meditacijai. Tai yra tai, ko per savo skubantį televizijos gyvenimą negalėjau sau leisti”, – šypsosi buvusi laidos vedėja. Ši veikla tapo meditacine praktika, leidžiančia sustoti, atrinkti ir vertinti smulkmenas, kurios anksčiau galėjo likti nepastebėtos.
Neringa taip pat kalba apie asmeninę gyvenimo filosofiją: „Viskas, kas gyvenime atsitinka, atsitinka ne be reikalo”. Ji pripažįsta, kad prieš daugiau nei dešimt metų atsisakė mėsos, ką sieja su sveikesniu, ramesniu gyvenimo būdu: „Tapau žymiai ramesnė. Vidinė ramybė ir harmonija diktuoja žmogaus išvaizdą… Kiekvienas renkasi savaip. O aš pasirinkau ramesnį ir prasmingesnį kelią. Galų gale ir darbas su vaikais jaunina…”
Ši Neringos istorija primena, kad vieši pasiekimai kartais keičiasi vidiniu augimu, o profesinė šlovė gali tapti platforma nuolatiniam darbui vaikų labui. Šiandien ji mėgaujasi artimų žmonių draugija, kūrybine veikla ir ramybe, kurią reiškia mažos, bet prasmingos akimirkos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.