Humoristas ir laidų vedėjas Justinas Jankevičius ryžosi atvirai komentuoti apie jo asmenybę sklandančius gandus ir paskleistus vertinimus. „Tai yra melas, tai yra melas. Pasakykite, kas jie tokie, parodykit man tuos žmones, aš parodysiu, kad aš nesu arogantiškas. Aišku, visi turim blogų dienų, bet aš stengiuosi su kolegomis normaliai bendrauti“, – sakė Jankevičius, siekdamas paneigti etiketę, kuria dažnai apibūdinamas.
Ką sako pats Justinas
Pramogų pasaulyje Jankevičius ne kartą susidūrė su nuomonėmis, kad esą jis arogantiškas ar sunkiai bendraujantis. Iš savo pusės jis įvardija tai kaip viešą įvaizdį, kurį pats naudoja ir kuris, pasak jo, kartais tampa savaime susiklostančia nuomone. Kartais jis netoniškai juokauja apie save: „Esu šlykštus žmogus“, – tokiu tonu pakomentavo vieną iš klausimų apie asmeninį charakterį.
Justinas atkreipia dėmesį į tai, kad savo elgesiu visada siekia pagarbos kitiems ir pabrėžia savo patirtį dirbant paprastus darbus: „Aš pats padavėju buvęs. Man padavėjai yra šventa kasta, nes žinau, koks tai sunkus darbas. Todėl visada būsiu malonus su padavėjais, pardavėjais, valytojais, krovėjais, apsauginiais, nes pats esu dirbęs šiuos darbus.“ Ši patirtis, pasak jo, formuoja požiūrį į kitus ir lemia kasdienį elgesį scenoje bei už jos ribų.
Karjera, nauji projektai ir darbo etika
41-erių Jankevičius šiuo metu dirba su keliais dideliais projektais: veda intelektinę laidą „Slaptažodis“, o taip pat priėmė legendinės laidos „TAIP ir NE“ vedėjo rolę, kurią jam pasiūlė žinomas prodiuseris Arūnas Valinskas. Be televizijos, jis ruošiasi pasirodymams arenose su kolegomis šou „Sudeginti tiltai 2: imtynės“, o kino ekranuose artimiausiu metu pasirodys komedija „Instruktorius“, kurioje jis sukūrė vieną iš pagrindinių vaidmenų.
Apie darbo krūvį ir išsekimą Jankevičius atvirai dalinosi savo paprasta, bet veiksminga rutina: „Tada skaičiuoji nuo 5 iki 1.
Penki, keturi, trys, ir keliesi, ir taip sakydamas aš visiškai nejuokauju. Tiesiog paguli, pagaili savęs, tam sau duodi septynias minutes, ir tada pradedi skaičiuoti kaip prieš leidžiant raketą, keliesi, ir varai į darbą. Tiesa, kažkuriuo metu tai turi baigtis, jeigu nesi laimingas. Aš niekada nevaidinu laimės, kai važiuoju į renginį ar į spektaklį pas mane įvyksta toks „klink“. Aš būnu laimingiausias žmogus pasaulyje, kad aš galiu dirbti savo darbą”.
Tokie atviri prisipažinimai leidžia geriau suprasti, kad už scenoje matomo įvaizdžio dažnai slypi ilgai dirbantis, empatiškas žmogus, kuriam svarbu gerbti kitus ir išlaikyti ryšį su publika. Nepaisant gandų, Jankevičius demonstruoja norą dirbti ir tobulėti – tiek televizijoje, tiek scenoje, tiek kine.