Nuo lapkričio 1 d. šalies sankryžose bus suvienodinta šviesoforų veikimo tvarka: prieš užsidegant geltonam signalui žalias signalas pradės mirksėti. Tokį sprendimą priimta siekiant sumažinti netikėtumo veiksnį, kurį kėlė iki šiol egzistavę skirtingi veikimo režimai įvairiose sankryžose. Nors techninis pakeitimas skirtas pagerinti eismo sklandumą, jis taip pat atkreipia dėmesį į žmogaus faktorių – kaip vairuotojai reaguos į mirksintį žalią ir kaip tai atsilieps saugumui.
Kas keičiasi ir kodėl
Iki šiol kai kuriose sankryžose žalias signalas persijungdavo į geltoną be mirksėjimo įspėjimo, kitur žalias trumpai mirksėdavo. Naujasis standartas turi suvienodinti vairuotojų lūkesčius ir suteikti aiškesnį signalą apie artėjantį signalo pasikeitimą. Taip pat modernizuojamos valdymo sistemos ir diegiami eilių ilgį matuojantys jutikliai, leidžiantys reguliuoti signalų trukmę pagal realų transporto srautą.
Pavojai dėl vairuotojų reakcijų
Prie reguliuojamos sankryžos, bebaigiantis degti žalias signalas vairuotojams kartais tampa dilema: stabdyti ar mėginti pravažiuoti. BTA žalų praktika rodo, kad šios sprendimo akimirkos dažnai baigiasi eismo įvykiais. „Vairuotojų pranešimuose apie eismo įvykius neretai matome tokių situacijų, kai vienas staigiai stabdo, o kitas bando suspėti pravažiuoti sankryžą. Problema ta, kad ne visada galime numatyti, kokį sprendimą priims kitas vairuotojas. Jei jo veiksmai neatitinka mūsų numatymo, kartais sureaguoti jau būna per vėlu, o sprendimą reikia priimti akimirksniu“, – sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Paskutinės sekundės manevrai – skaudžios pasekmės
Vienas dažniausių incidentų scenarijų – priekyje stabdantis automobilis ir nespėjęs sustoti antrasis, kuris atsitrenkia į jį. Tokiuose susidūrimuose svarbus tinkamas atstumas tarp transporto priemonių ir pritaikytos padangos, ypač žiemos sąlygomis. Taip pat kyla pavojus, kai vairuotojas įvažiuoja į sankryžą paskutinę akimirką jau degant draudžiamam signalui, susiduria su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu arba bando aplenkti prie sankryžos stabdančius automobilius.
„Pasitaiko, kad vairuotojai, norėdami suspėti pravažiuoti, mėgina aplenkti kitus per tam neskirtas eismo juostas, o motociklininkai – prasprūsti tarp automobilių. Tokiais atvejais pavojus kyla ne tik pačiam skubančiajam, bet ir aplinkiniams. Be to, ne visos tokios situacijos baigiasi avarijomis – kartais susidūrimo pavyksta išvengti, tačiau netikėti manevrai sukelia nemažai streso ir gali išprovokuoti konfliktus kelyje“, – aiškina A. Žiukelis.
Sunkiasvorėms transporto priemonėms – mažesnės klaidų galimybės
Ypatingą dėmesį turi skirti sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai: dėl didesnės masės ir ilgesnio stabdymo kelio staiga sustabdyti beveik neįmanoma. „Sunkiasvorės transporto priemonės per akimirką nesustabdysi. Jei vairuotojas tik artėdamas prie sankryžos supranta, kad reikės stabdyti, pasirinkimas gali būti labai nemalonus – arba staigiai stabdyti, arba rizikuoti važiuoti toliau. Tokiose situacijose vairuotojams ypač svarbu turėti galimybę iš anksto įvertinti aplinkybes“, – pažymi A. Žiukelis.
Ką svarbu prisiminti vairuotojams
Keičiant signalų logiką, svarbiausia – prisiminti elementarius saugaus eismo principus: laikyti saugų atstumą, neskubėti pravažiuoti mirksinčio žalsvumo ir nežiūrėti į signalą užmirštant stebėti situaciją priekyje. „Kartais vairuotojai stebi tik šviesoforą, o ne tai, kas vyksta prieš juos. Prie to gali prisidėti ir dėmesio nukreipimas į telefoną ar kitus pašalinius dalykus. Todėl net ir pradėjus judėti svarbu įsitikinti, kad kelias iš tiesų laisvas“, – sako A. Žiukelis. Atsakingas elgesys ir jautrumas kitiems eismo dalyviams padės sumažinti rizikas ir užtikrinti, kad techniniai pokyčiai duotų laukiamą naudą.
