Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, kuris atsiranda po sąlyčio su tam tikromis dirginančiomis medžiagomis. Šios medžiagos sukelia odos alerginę arba dirginančią reakciją, kuri pasireiškia ne tik estetiniais, bet ir dideliais fiziniais nepatogumais. Dermatito simptomai gali būti įvairūs – nuo paraudimo ir paburkimo iki skausmingų pūslelių ar lėtinio odos sustorėjimo, kuris žymiai apsunkina kasdienį gyvenimą.
Pasak Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Simonos Kašinskaitės, alerginio kontaktinio dermatito problema yra dažna – pasaulinė statistika rodo, kad bent vienam alergenui jautrūs yra kas penktas žmonių. Lietuvoje šis skaičius panašus – nuo 15 iki 23 proc. asmenų gali būti įsijautrinę įvairiems kontaktiniams alergenams.
Alerginio kontaktinio dermatito simptomai ir eiga
Tipiškai ši liga pasireiškia odos paraudimu, paburkimu, bėrimu, kuris gali turėti plokštelių arba pūslelių formą. Jeigu alergeno poveikis užsitęsia arba atsiranda dažnas kontakto pasikartojimas, dermatitas gali tapti lėtiniu. Tokiu atveju oda sustorėja, sukietėja, pleiskanoja, kartais atsiranda įtrūkimų ir randų. Vienas iš pagrindinių simptomų – nemalonus niežulys, kuris sukelia norą kasytis, o tai dar labiau pažeidžia odą.
Be to, alerginis kontaktinis dermatitas gali pasireikšti ir retesnėmis formomis, pavyzdžiui, kaip dilgėlinė arba daugiaforme eritema, o odos bėrimai dažniausiai lokalizuojasi veido, akių vokų ar plaštakų srityse, tačiau gali išplitti ir kitose kūno vietose. Bėrimai dažniausiai atsiranda per 12–48 valandas po alergeno kontakto, todėl dažnai jų kilmė būna sunkiai nustatoma be specialių tyrimų.
Kam kyla didžiausia alerginio kontaktinio dermatito rizika?
Statistika rodo, kad kontaktiniu dermatitu dažniau serga moterys nei vyrai. Kalbant apie profesijas, didesnė rizika kyla sveikatos priežiūros specialistams, kirpėjams, dirbantiems chemijos pramonėje, grožio salonuose, taip pat mašinistams ir statybininkams.
Šių profesijų atstovai dažnai susiduria su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, kurios gali būti stiprūs alergenai arba dirgikliai.
Kolekcionieriams, ypač monetų ir papuošalų rinkėjams, taip pat kyla didelis pavojus dėl kontakto su metalais ir kitomis medžiagomis, kurios gali sukelti odos reakcijas. Todėl diagnozė ir gydymas turi būti individualizuoti ir pritaikyti kiekvieno paciento gyvenimo būdui bei profesiniams ypatumams.
Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė ir gydymas
Diagnozavimas pagrįstas aplikaciniais odos lopo mėginiais, kurių metu ant odos klijuojami specialūs pleistrai su alergeno pavyzdžiais. Šis procesas trunka kelias dienas: pirmasis vizitas – pleistrų užklijavimas, antrasis – jų nuėmimas po 48 valandų ir reakcijų vertinimas, o trečiasis – galutinė įvertinimo diena, praėjus 72 valandoms nuo antrojo vizito. Šie tyrimai padeda tiksliai nustatyti, kokios medžiagos sukelia alerginę reakciją, ir sudaryti gydymo planą.
Tyrimai atliekami naudojant standartizuotų alergenų rinkinius, kurie apima konservantus, kvapiąsias medžiagas, plaukų dažus, metalus, medikamentus ir dar daugiau. Be to, egzistuoja specialūs rinkiniai skirtingoms profesijoms ar specifinėms medžiagoms išskirti. Pacientams galima atlikti tyrimus ir su jų atsineštomis kosmetikos ar kitomis medžiagomis, kurios įtariamos kaip alergijos šaltinis.
Gydymas pirmiausia orientuotas į alergeno nustatymą ir jo vengimą. Taip pat gali būti skiriami vietiniai priešuždegiminiai vaistai, odą drėkinantys ir apsaugantys kremai, o sunkesniais atvejais – sisteminiai medikamentai ar fototerapija. Svarbus elementas yra odos barjerinės funkcijos atkūrimas ir apsauga nuo cheminių dirgiklių, siekiant išvengti pasikartojančių pažeidimų bei lėtinių formų susidarymo.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad odos lopo mėginiai neturi būti atliekami nėštumo arba žindymo metu, esant plačiai išplitusiems odos pažeidimams, stipriam saulės nudegimui ar soliaariumo poveikiui, taip pat vartojant stiprius imunosupresinius vaistus.
Išvados
Alerginis kontaktinis dermatitas yra dažna ir nemaloni odos liga, kuri gali rimtai paveikti ne tik sveikatos, bet ir žmogaus gyvenimo kokybę. Labai svarbu laiku atpažinti simptomus, atlikti tinkamus tyrimus ir pradėti gydymą, kartu vengiant alergenuose esančių medžiagų. Ypač rizikingose profesijose dirbantys žmonės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į šią ligą ir užtikrinti tinkamą apsaugą darbe bei kasdienėje aplinkoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.