Metų pradžioje daug žmonių susimąsto apie gyvenimo būdo pokyčius: sportą, mitybą ir siekį atsikratyti nereikalingų kilogramų. Šiemet diskusijas kursto naujos JAV mitybos gairės, kurios siūlo radikalų paradigma pasukimą – apverstą mitybos piramidę. Toks žingsnis sukelia prieštaringų vertinimų: vieni sveikina permainą, kiti perspėja dėl neapibrėžtumo ir trūkstamų skaičių praktikoje.
Kas keičiasi mitybos piramidėje?
Žinoma dietistė Laura Panavė pabrėžia, kad atnaujintos 2025–2030 m. gairės akcentuoja mitybos kokybę: „Atnaujinus 2025-2030 m. mitybos gaires, pripažįstama, jog mityba, paremta cukrumi, rafinuotais aliejais, baltais miltais ir itin perdirbtais produktais, nėra ne tai, kad tvari ir sveikatai palanki, ji skatina nutukimą, 2 laipsnio cukrinį diabetą ir kitus sutrikimus. Mitybos kokybė yra svarbesnė nei vien kalorijų skaičiavimas.”
Panavė aiškina, kad į piramidės pagrindą grįžta baltymai, tarp jų ir raudonoji mėsa, bei gerieji riebalai ir riebūs pieno produktai. Naujos gairės stumia perdirbtą maistą į paraštes ir sumažina angliavandenių svarbą. Dietistė teigia: „Man, kaip dietistei, naujoji piramidė – labai puiki naujiena. Tikrai laukiau tokios dienos ir mano maisto raciono pagrindas yra mėsa, gerieji riebalai, pieno produktai, daržovės, vaisiai ir uogos – propaguoju tai jau daugybę metų.”
Ekspertų nuomonės: privalumai ir rizikos
Tačiau ne visi specialistai ragina skubėti. Rūpestingai į klausimą žvelgia dietistė Roberta Mišeikienė: „Gairėse pateikiamos bendros kryptys – baltymų kiekis, sočiųjų riebalų procentas bei pieno produktų, daržovių, vaisių ir viso grūdo angliavandenių porcijų skaičius, tačiau nepateikiami aiškūs skaičiai, kiek energijos žmogus turėtų gauti iš angliavandenių, riebalų ir baltymų.” Ji įspėja, kad praktikoje skaičiai tampa neišvengiami ir kad per didelis angliavandenių demonizavimas gali sukelti energijos trūkumą, nuotaikų svyravimus ir miego sutrikimus.
Visuomeninės gairės turi būti orientacinės, tačiau perėjimas prie naujo modelio be aiškių rekomendacijų gali sukelti painiavą.
„Man kyla natūralus klausimas – kodėl Lietuva turėtų skubėti vadovautis JAV modeliu, kuris dar neturi nei ilgametės praktikos, nei laiko patikrintų rezultatų?” – retoriškai klausia R. Mišeikienė.
Praktika: nuoseklumas svarbesnis už madą
Trenerė Zita Satkauskaitė primena, kad mitybos gairės yra tik dalis sprendimo: „Svarbiausia, mano nuomone, yra ne kažkieno sukurtos ir keičiamos piramidės, o kiek tu judi, kaip tu maitiniesi, koks tavo streso lygis, kiek tu laiko skiri poilsiui, miegui. Esminiai, paprasti dalykai, kurie rezultatui ir turi daugiausiai įtakos.” Ji taip pat pabrėžia tėvų pavyzdžio svarbą vaikų įpročiams: „Tėvai vaikams yra tarsi savotiškas veidrodis: jei tėvai bus aktyvūs, sportuos, sveikai maitinsis, savo pavyzdžiu rodys sveiko gyvenimo įpročius, tada ir vaikai tai perims.”
Kūno rengybos ekspertas Arvydas Mišeikis primena atsargumą: „Niekada nereikia perlenkti lazdos, kad nepakenktumėte savo sveikatai” ir įspėja, kad stebuklingų piliulių nėra: „Nemanykite, kad išgersite kokią nors tabletę ir staiga tapsite tobuli.” Jo žinia aiški – planavimas, kantrybė ir nuoseklumas yra svarbiausi.
Apverstoje piramidėje matau potencialą peržiūrėti perdirbtų maisto produktų vaidmenį ir didesnį dėmesį kokybei, tačiau pereinamuoju laikotarpiu verta vadovautis sveiku protu, sekti ilgalaikius tyrimus ir konsultuotis su specialistais, kad mitybos pokyčiai būtų saugūs ir tvarūs.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.