Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių visoje Europoje. Europos Komisija (EK) neseniai patvirtino ambicingą planą, skirtą šių ligų prevencijai ir gydymui, pabrėždama, kad net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų yra išvengiamos. Lietuvos situacija šiame kontekste yra ypatingai sudėtinga – šalyje nuo šių ligų miršta kas antras gyventojas, o vyrų mirštamumas yra beveik dvigubai didesnis nei ES šalių vidurkis. Todėl šis EK planas yra ypač svarbus, nes kalba ne tik apie mediciną, bet ir apie plačią socialinę, ekonominę ir politinę problemą, reikalaujančią visų piliečių bei institucijų įsitraukimo.
Liteuvos šiandienos iššūkiai ir planų svarba
Lietuva pagal mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius yra tarp pačių aukščiausių Europoje. Šie negailestingi skaičiai rodo, kad mūsų šalyje būtina pasitelkti efektyvesnes prevencines priemones. Profesoriumi Tomas Lapinskas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, pabrėžia, kad Lietuva galėtų išgelbėti apie 13 tūkst. gyvybių kasmet, jei būtų aktyviau taikoma ligų prevencija. Tai apima ne tik gydymą, bet ir kasdienius žmonių pasirinkimus, kaip mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio vartojimo ribojimas.
Prevencijos svarba – kodėl tai pasiekiama?
Europos Komisijos parengtas planas akcentuoja, kad širdies ir kraujagyslių ligų sveikata prasideda ne ligoninėje, o kiekvieno žmogaus kasdienėje rutinoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad beveik 80 proc. šių ligų atvejų sukelia keturi pagrindiniai žalingi įpročiai: rūkymas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir alkoholio vartojimas. Lietuva, deja, šiame kontekste susiduria su nemažais iššūkiais – ypač dėl alkoholio suvartojimo bei prasto vaisių ir daržovių vartojimo rodiklių, kurie pastaraisiais metais gerokai sumažėjo.
Taip pat EK planas pirmą kartą įtraukė aplinkos veiksnius – oro taršą ir triukšmą – kaip svarbius faktorius, galinčius neigiamai paveikti širdies sveikatą. Tai yra naujas, bet itin svarbus žingsnis, atskleidžiantis, kad sveikatos problemos yra kompleksiškos ir apima daugelį kasdienio gyvenimo aspektų.
Reguliari sveikatos patikra – raktas į ankstyvą diagnostiką
Lietuvoje jau veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, sulaukusi didelio gyventojų dėmesio. Joje šeimos gydytojai reguliariai matuoja kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, vertina pacientų riziką ir nukreipia į gydytojus specialistus, jei reikia. Tačiau svarbu nepamiršti, kad širdies ligos gali vystytis daugelį metų besimptomiai. Reguliari patikra leidžia diagnozuoti ir laiku gydyti ligas, tokiu būdu užkertant kelią rimtiems sveikatos sutrikimams.
Ši prevencinė praktika turi būti plėtojama ir plečiama, ypač atsižvelgiant į jaunimo sveikatą, nes širdies ir kraujagyslių ligų rizika jaunėja. EK tikslas – iki 2035 metų užtikrinti, kad bent 75 proc. 25–64 metų žmonių reguliariai vykdytų kraujospūdžio matavimus ir kitus sveikatos patikrinimus – jei Lietuva pasieks šį tikslą, galima tikėtis ženklaus mirtingumo sumažėjimo.
Žmogiškųjų išteklių svarba sveikatos sistemoje
Vienas pagrindinių Lietuvos iššūkių – specialistų trūkumas. Šeimos gydytojai dažnai turi per daug pacientų ir mažai laiko individualiai sveikatos prevencijai. Dėl to, pavyzdžiui, tik pusė širdies ligomis sergančių pacientų gauna patarimus dėl fizinio aktyvumo, o mažiau nei 40 proc. – dėl mitybos. Kad įgyvendinti ambicingus širdies ligų prevencijos planus, būtina gerinti gydytojų ir slaugytojų darbo sąlygas, didinti jų kompetencijas ir formuoti stiprias gydytojų komandas.
Politinių sprendimų poreikis – daugiau nei savanoriškos priemonės
Aplinka, maisto produktų kokybė, alkoholio ir tabako pramonės įtaka – visa tai formuoja daugelį rizikos veiksnių. ES planas remiasi skatinamosiomis priemonėmis ir savanoriškais įsipareigojimais, tačiau mokslas įrodė, kad struktūriniai politiniai sprendimai, tokie kaip tabako mokesčiai, yra gerokai efektyvesni. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas sumažėjo, tačiau jis vis dar viršija Europos vidurkį, o perdirbtų maisto produktų poveikis sveikatai gerai neišnagrinėtas.
Širdies sveikata yra svarbi ne tik medicinos, bet ir politinė problema, todėl reikia aktyvesnio valstybės įsikišimo, formuojant sveikos mitybos ir gyvenimo sąlygas, ribojant žalingų produktų prieinamumą, bei stiprinant visuomenės sveikatos švietimą.
Apibendrinimas
Europos Komisijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planas Lietuvai reiškia galimybę ženkliai sumažinti mirtingumą nuo šių ligų ir pagerinti visuomenės sveikatą. Tai kvietimas keisti savo požiūrį, suvokiant, kad širdies ligos nėra neišvengiama lemtis, o iššūkis, kurį galima ir privalu įveikti. Pradėti reikia nuo savęs – reguliariai tikrintis sveikatą, rinktis sveiką mitybą, judėti ir atsisakyti žalingų įpročių. Taip pat būtina, kad šį siekį palaikytų valstybė, sudaranti geras sąlygas gyventojams gyventi sveikiau ir investuojanti į sveikatos sistemą.
Profesoriaus Tomo Lapinsko žodžiais, kiekvienas, pasimatuojęs kraujospūdį ir apsilankęs pas gydytoją, ypač sulaukęs 40 metų, gali žengti svarbų žingsnį savo sveikatos labui ir artimųjų gerovei. Tai ne tik statistika – tai gyvenimai, kurių dar galima išgelbėti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.