Lietuvoje situacija dėl išeminės širdies ligos (IŠL) yra itin kritiška – šios ligos sukeltas mirštamumas yra vienas didžiausių Europoje. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, profesorė Sigita Glaveckaitė, pažymi, kad Lietuva pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis nuolat užima pirmaujančias pozicijas, o net 52 procentai mirčių yra susijusios su kraujotakos sistemos ligomis.
Vis dėlto, pasak profesorės, mūsų šalyje jaučiamos nedidelės teigiamos tendencijos – nuo 2015 iki 2023 metų mirštamumas nuo kraujotakos ligų sumažėjo 17 procentų. Šis pagerėjimas pirmiausia siejamas su lipidus mažinančių vaistų – statinų – prieinamumo gerėjimu nuo 2016 metų bei aktyvesne išeminės širdies ligos prevencija. Nepaisant to, Lietuvos mirštamumo rodikliai šiuo atžvilgiu vis dar 4,3 karto viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Kardiologų pastebėjimai ir gydymo iššūkiai
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Tomas Lapinskas pabrėžia prevencijos svarbą bei ankstyvą ligų diagnostiką. Dažnai pacientai ligos simptomų nepastebi, todėl nesiima prevencinių priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią sunkesnėms komplikacijoms, tokioms kaip miokardo infarktas ar insultas.
Be to, moterų mirštamumas nuo miokardo infarkto yra didesnis nei vyrų, nes jų ligos simptomai dažnai pasireiškia netipiniu būdu. Nors egzistuoja modernūs gydymo metodai, pavyzdžiui, biologinė terapija, kuri leidžia kartą ar du per metus švirkšti vaistą, žymiai mažinantį „blogojo“ cholesterolio – mažo tankio lipoproteinų (MTL) – kiekį, Lietuvoje šie vaistai nėra kompensuojami. Tai apsunkina pacientų galimybes pasinaudoti šiuolaikiniais gydymo sprendimais.
Kardiologai atkreipia dėmesį, kad daugelyje Europos sąjungos šalių prevencinė programa finansuojama geriau nei Lietuvoje, o mūsų šalis yra tarp paskutinių, kurios įdiegia naujausias širdies ligų gydymo technologijas ir kompensuoja inovatyvius vaistus.
Medikamentai vs mityba – kas efektyviau mažina „blogąjį“ cholesterolį?
Gydytoja kardiologė Olivija Dobilienė išskiria, kad nors sveika mityba ir gyvenimo būdas yra svarbūs, jie paprastai sumažina „blogąjį“ cholesterolį tik apie 20 procentų.
Tuo tarpu tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, statinai, gali pasiekti kur kas didesnį poveikį, sumažindami cholesterolio lygį ir ženkliai mažindami širdies ligų riziką.
Vis dėlto ne visi pacientai gali toleruoti dideles statinų dozes, o kai kuriais atvejais, dėl kitų ligų ar alergijų, statinai netinkami. Tokiu atveju pacientai lieka be veiksmingo gydymo, o jų būklė kelia didelį pavojų gyvybei. Gydytoja pateikė pavyzdį apie pacientą po miokardo infarkto, kurio sveikata vis dar nepakankamai kontroliuojama dėl finansinių kliūčių įsigyti būtinas, bet brangias medikamentų terapijas.
Siūlymai ir sprendimai širdies ligų mažinimui Lietuvoje
Sigita Glaveckaitė ir Lietuvos širdies asociacija ragina Lietuvą įgyvendinti nacionalinę strategiją, apimančią modernios diagnostikos įdiegimą, ankstyvą atranką, ypač vaikų, siekiant anksti nustatyti paveldimas cholesterolio apykaitos ligas. Taip pat rekomenduojama mažinti atotrūkį nuo Vakarų Europos šalių, diegiant minimaliai invazyvias gydymo technologijas bei užtikrinant pacientų lygiavertes galimybes naudotis inovacijomis.
Be to, svarbu užtikrinti prevencinės programos tęstinumą, skatinti telemedicinos funkcijas e.sveikatos platformoje ir peržiūrėti gydytojų konsultacijų apmokėjimo tvarką bei tyrimų įkainius. Taip pat akcentuojama personalizuotos medicinos plėtra bei aktyvus sveikos gyvensenos skatinimas visose amžiaus grupėse.
Artėjant Pasaulinei širdies dienai, drauge ruošiamos įvairios iniciatyvos, siekiančios atkreipti visuomenės dėmesį į širdies ligų keliamą grėsmę bei skatinti aktyvų rūpinimąsi savo širdies sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.