Įsibėgėjus rudeniui, daugelio žmonių dienotvarkė pasidaro itin įtempta, o kokybiško poilsio poreikis neretai patenka į antrą planą. Visgi specialistai akcentuoja, kad atostogos nėra svarbios tik vasaros metu – kokybiškas poilsis svarbus ir rudenį, ir žiemą, ir pavasarį. Fizinis bei psichologinis mūsų organizmo funkcionalumas priklauso nuo poilsio kokybės ir dažnumo. Net paprastas pasivaikščiojimas gamtoje ar draugų būryje praleista vakarienė gali gerokai pagerinti savijautą bei užtikrinti gerą sveikatą.
Lietuvių poilsio įpročiai Europoje
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistiką, lietuviai yra tarp tų europiečių, kurie laisvalaikiui skiria mažiausiai laiko – vidutiniškai vos apie 247 minutes per dieną. Tai yra žymiai mažiau nei daugelyje kitų Europos šalių – pavyzdžiui, norvegai vien per dieną laisvalaikiui skiria net 369 minutes. Amerika ir Kinija lieka dar toliau nuo europietiško vidurkio. Taip pat šioje statistikoje pastebima, kad vyrai Lietuvoje laisvalaikiui skiria daugiau laiko nei moterys – vyrai vidutiniškai 282 minutes, moterys – 215 minučių. Lyties skirtumai laisvalaikiui skiriamame laike rodo ir socialinius bei kultūrinius skirtumus, o taip pat darbo pobūdžio ir šeimos pareigų pasiskirstymą. Tai reiškia, kad moterims galbūt tenka daugiau laiko skirti būtinoms ir kasdienėms užduotims, dėl ko mažėja laisvo laiko atsipalaidavimui.
Kokybiško poilsio formos ir jų svarba
Psichologė-psichoterapeutė, mokslų daktarė Alicja Juškienė pabrėžia, kad poilsis yra bazinis žmogaus poreikis, esminis tinkamam fiziniam ir emociniam funkcionavimui. Nepakankamai pailsėjęs žmogus tampa labiau pažeidžiamas įvairioms ligoms, jo imuninė sistema silpsta, o psichologinės problemos, tokios kaip perdegimas, nerimas ar net depresija, gali prasidėti arba sustiprėti. Specialistė rekomenduoja stengtis dalį poilsio laiko skirti aktyvioms veikloms, ypač jei darbo diena praleidžiama dirbant protinius, sėdimus darbus. Toks poilsis leidžia organizmui atgauti jėgas, pagerina nuotaiką ir mažina stresą.
Pasak jos, idealus dienos rėžimas turėtų būti suskirstytas į tris lygias dalis: aštuonias valandas darbo, aštuonias valandas – miego ir aštuonias valandas – poilsio. Svarbu, kad poilsio metu mes patirtume pasitenkinimą veikla (dopamino išsiskyrimą), džiaugsmą (serotonino išskyrimą) ir artumo jausmą (oksitocino išsiskyrimą), kuris gali būti susijęs su bendravimu su artimais žmonėmis, gamta ar kūrybine veikla.
Poilsio įgūdžio lavinimas – kasdienė užduotis
Dažnai žmonės mano, kad galima ilgai dirbti be pertraukos, o visa atstatymo žala bus kompensuota keliones į atostogas ir ilgu poilsio laikotarpiu. Tačiau psichologė pabrėžia, kad toks požiūris yra klaidingas. Kokybiško poilsio įgūdį reikia lavinti nuolat, skiriant pakankamai dėmesio kasdieniam atsipalaidavimui. Tik nuosekliai rūpinantis savo gerove galima pasiekti pusiausvyrą, kurios trūkumas gali lemti prastą darbo kokybę, nuovargį ir įvairias sveikatos problemas.
Be to, svarbu ne tik fizinis atsipalaidavimas, bet ir gebėjimas koncentruotis į poilsio metu atliekamą veiklą. Statistikos duomenimis, dažnai mūsų mintys blaškosi ir mes nesame dabartyje net per pusę laiko, skirtą poilsiui. Jeigu ilsimės, bet mąstysime apie darbus ar kitus rūpesčius, mūsų poilsis nebus efektyvus ir nepateisins lūkesčių atstatyti energiją.
A. Juškienė pataria: „Galvodami, kokias poilsio ir laisvalaikio veiklas pasirinkti, paklauskime savęs, ar tai darydami jaučiamės sėkmingi, ar tai teikia malonumą, o taip pat ir artumo jausmą. Artumą su gamta, šeimos nariais, draugais.“
Kokybiškas poilsis – kelias į geresnę sveikatą ir produktyvumą
Įrodyta, kad geri poilsio įpročiai ir kokybiškas laisvalaikis padeda ne tik gerinti sveikatą, bet ir didinti darbo produktyvumą. Reguliarus ir prasmingas poilsis leidžia išvengti stresinių situacijų, perdegimo ir įvairių psichosomatinių ligų. Todėl ne tik vasara, bet ir visas metų laikotarpis turėtų būti skiriamas dėmesio savo kūno ir dvasios atstatymui, poilsiui ir malonumui.
Norintys gerinti savo darbo ir poilsio balansą gali pasinaudoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos projektu „Daugiau balanso“, kuris siūlo individualias darbo ir asmeninio gyvenimo formules. Tai puiki galimybė ne tik pagerinti savijautą, bet ir efektyviau planuoti laiką bei gyvenimo ritmo harmoniją. Išsamiau apie tai galima sužinoti adresu: https://daugiaubalanso.lt/formule/.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.