Apsikeitus patikrintais namų buities patarimais, daug kas galvoja, kad nedidelės „močiutės gudrybės“ negali pakenkti. Tačiau vaistininkė ragina susimąstyti – aspirinas dedamas į agurkų marinatus, askorbo rūgštis maišoma su tarkuotomis bulvėmis, o amoniakas naudojamas valymui – visa tai gali kelti realią riziką sveikatai. Straipsnyje aptariame, kodėl verta vengti tokių praktinių patarimų arba elgtis su jais itin atsargiai, bei ką daryti saugiai.
Aspirinas marinuotiems agurkams: kas negerai?
Aspirinas (salicilatai) anksčiau buvo naudojamas konservuoti daržoves, kad šios „neiššautų“ ir ilgiau išliktų tvirtos. Tačiau aspirinas yra vaistas, turintis farmakologinį poveikį: jis mažina kraujo krešėjimą, gali sąveikauti su kitais preparatais ir sukelti šalutinius reiškinius. „Salicilatų yra mėlynėse, obuoliuose, žaliose paprikose ir alyvuogėse, migdolų ir žemės riešutuose, taip pat daugelyje prieskonių – aitriosiose paprikose, cinamone, krapuose, raudonėlyje, ciberžolėje. Jeigu žmogus alergiškas salicilatams, reikėtų nenustebti, kad ir suvalgius agurkų, į kurių marinatą įdėta aspirino, pasidarė bloga”, – sako vaistininkė.
Aspirinas gali sukelti pavojaus situacijas tiems, kurie vartoja antikoaguliantus, serga kepenų, inkstų ar širdies ligomis, turi uždegiminių susirgimų arba naudoja kitus skausmą malšinančius vaistus. Net sveikam žmogui per didelė aspirino dozė pasireiškia spengimu ausyse, galvos svaigimu ir virškinamojo trakto kraujavimu. Vaistininkė primena, kad vaikams iki 16 metų aspirinas kontraindikuotinas, taip pat jo nederėtų vartoti nėščiosioms ir maitinančioms moterims.
Vitaminas C – saugesnė alternatyva, bet ir jis turi ribas
Askorbo rūgštis, arba vitaminas C, virtuvėje naudojamas tam, kad tarkuoti bulvių patiekalai nepajuodintų. „Vitaminas C, patekęs į 100 laipsnių temperatūrą, skyla ir išsiskaido, todėl bulvinių blynų kepimo ar cepelinų virimo procese, tikėtina, kad jokios vitamino naudos nebelieka”, – paaiškina vaistininkė. Tai reiškia, kad dėl estetinio tikslo vartoti vitaminą C šildytame maiste yra gana saugu – jis nesiskleis į stiprų farmakologinį poveikį.
Vis dėlto nerekomenduojama piktnaudžiauti papildais: suaugusio žmogaus paros norma—apie 75–90 mg, peršalus kartais vartojama iki 2 g, tačiau didelės dozės gali kauptis inkstuose ir skatinti akmenų susidarymą. Vasarą daug vitaminų gaunama su uogomis ir vaisiais, todėl kasdienė papildoma dozė nebūtinai būtina.
Amoniakas buityje: kvėpavimo takų pavojus
Kita dažna praktika – amoniako naudojimas valymui. Jis yra stiprus dirgiklis: „Amoniako kvapas labai aštrus, naudojant didelę jo koncentraciją galima sudirginti kvėpavimo takus, prasidės čiaudulys, kosulys. Kraštutiniu atveju galima pažeisti bronchus ir net pradėti dūsti”, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė. Todėl valant amoniako tirpalais patalpas būtina gerai vėdinti ir vengti uždarų erdvių be ventiliacijos.
Taip pat neverta maišyti amoniako su balikliu ar kitomis cheminėmis priemonėmis – gali susidaryti nuodingos dujos (pvz., chloraminas). Geresnės alternatyvos langų, dušo kabinų ar paviršių valymui – specialūs dezinfekantai ar neutralaus pH valikliai, o sunkesnius nešvarumus geriau šalinti mechaniniu būdu arba profesionaliomis priemonėmis.
Išvada: prieš taikant „močiutės“ receptą verta pasidomėti rizikomis. Papildomas patarimas – naudokite maisto tinkamas priemones, skaitykite vaistų informacines lapelius ir, kilus abejonėms, pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.