Šių dienų medicinos moksle vis didesnis dėmesys skiriamas ne tik naujų gydymo metodų paieškai, bet ir natūraliems būdams, kurie gali sustabdyti ar sulėtinti onkologinių ligų progresavimą. Naujausias svarbus tyrimas atskleidžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas prieš vėžio diagnozę ženkliai mažina ligos progresavimo riziką ir gali sumažinti mirtingumą dėl vėžio bei kitų priežasčių.
Remiantis žurnale „British Journal of Sports Medicine“ paskelbtomis išvadomis, analizuoti duomenys daugiau kaip iš 28 tūkst. Pietų Afrikos Respublikos gyventojų, kuriems buvo diagnozuotas pirmos stadijos vėžys. Jie buvo suskirstyti į tris grupes pagal fizinio aktyvumo lygį per metus prieš diagnozę: visiškai neaktyvūs, užsiimantys vieną ar mažiau valandų per savaitę, ir sportuojantys valandą ar daugiau per savaitę.
Fizinio aktyvumo poveikis vėžio progresui
Tyrimo metu nustatyta, kad pacientai, kurie buvo aktyvūs bent valandą per savaitę, 27 proc. rečiau patyrė vėžio progresavimą ir 47 proc. rečiau mirė nuo bet kokios priežasties, palyginti su visiškai neaktyviais asmenimis. Tai rodo, kad net nedidelis fizinis aktyvumas gali turėti svarbią reikšmę ne tik sergantiesiems, bet ir profilaktikai.
Ypač ryškūs rezultatai buvo prostatos ir odos vėžio atvejais – fiziškai aktyvūs pacientai demonstravo geresnę prognozę ir ilgesnį išgyvenamumą. Vidutiniškai mirties tikimybė, įvertinus visus priežastinius veiksnius, aktyvių žmonių grupėje buvo sumažėjusi beveik perpus.
Tyrimo ribotumai ir svarbiausi niuansai
Nors tyrimas atskleidžia labai svarbius duomenis, būtina paminėti ir jo ribotumus. Kadangi tai buvo retrospektyvinis stebėjimo tyrimas, negalima visiškai patvirtinti tiesioginio priežastinio ryšio tarp fizinio aktyvumo ir vėžio progresavimo. Taip pat fizinio aktyvumo duomenys buvo surinkti naudojant sveikatos draudimo sistemos „Vitality“ programą, tad reali pacientų veikla galėjo skirtis nuo fiksuotų rodiklių.
Verta atkreipti dėmesį, kad tyrėjai neatsižvelgė į kai kuriuos kitus svarbius veiksnius kaip rūkymas, kūno masės indeksas ar rasė, kurie galėjo turėti įtakos rezultatams.
Be to, fiziniam darbui dirbantys asmenys, kurie nenaudojo jautrių aktyvumo fiksavimo įrenginių, galėjo būti priskirti neteisingai.
Praktinės rekomendacijos sveikatai
Despite šių ribotumų, tyrimo rezultatai yra itin skatinantys. Jie pabrėžia, kad net ir vidutinis savaitinis fizinis aktyvumas, siekiantis apie 60 minučių, gali reikšmingai sumažinti vėžio progresavimo riziką ir pagerinti išgyvenamumo rodiklius. Profesorius Jonas Patriciosas iš Johanesburgo universiteto netgi siūlo, kad fizinė veikla turėtų tapti neatsiejama gydymo dalimi, laikoma tarsi vaistu.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiems skirti bent 300 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Reguliarus aktyvumas ne tik stiprina imunitetą, bet ir gerina bendrą organizmo būklę, mažina uždegiminių procesų riziką, mažina streso lygį ir padeda išlaikyti optimalų kūno svorį, kas yra esminiai veiksniai kovojant su onkologinėmis ligomis.
Apibendrinant, šis tyrimas primena, kad fizinis aktyvumas yra ne tik mūsų kasdienio gyvenimo gerinimo priemonė, bet ir galingas įrankis kovoje su vėžiu. Tai dar kartą įrodo, kokią didelę reikšmę žmogaus gyvenimo būdui turi sveikatos išsaugojimas ir ligų profilaktika.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.