Vanduo yra gyvybinių procesų pagrindas, tačiau jo kokybė lemia, ar jis saugus žmonių sveikatai. Daugelis gyventojų naudojasi šuliniais, gręžiniais ar natūraliais šaltiniais, tačiau tik laboratoriniai tyrimai gali patikimai atsakyti, ar toks vanduo yra tinkamas gerti. Vandens sudėtis gali kisti priklausomai nuo aplinkos sąlygų, sezonų bei netoliese vykdomos žemės ūkio ar pramonės veiklos.
Kodėl svarbu tirti šulinių ir gręžinių vandenį?
Šulinių ir gręžinių vanduo yra nepastovus: pavasarį, tirpstant sniegui arba kilus potvyniams, bei rudenį dėl intensyvių liūčių paviršinė tarša gali lengvai patekti į gruntinius vandenis. Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas akcentuoja, kad šulinio vanduo yra jautriausias poveikiui, kadangi yra arčiausiai žemės paviršiaus ir lengvai paveikiamas žmogaus ūkinės veiklos. „Jei netoliese yra ūkis, vanduo gali būti užterštas įvairiausiomis kenksmingomis medžiagomis – trąšomis, pesticidais, herbicidais, fungicidais ar kita buitine chemija, taip pat – naftos produktais. Netausojant aplinkos galimybės užteršti aplinką yra begalinės“.
Kada virinimas nėra sprendimas
Dažnai manoma, kad paprastas vandens virinimas pašalins visas problemas. Tačiau tai ne visuomet tiesa: „Mikrobai tuomet žūsta, tačiau toksinių junginių nitratų ir nitritų koncentracija dar padidėja, nes išgaruoja dalis vandens“, – atkreipė dėmesį specialistas. Tai reiškia, kad cheminiai teršalai, ypač nitratai ir nitritai, ne tik išlieka, bet ir susikaupia, jei vandenį tiesiog viriname. Be to, tokių junginių kontaminacija dažnai nėra juntama nei skonio, nei kvapo, nei spalvos pasikeitimu.
Mikrobinė tarša ir jos pavojai
Mikrobiologinė vandens tarša yra pavojinga ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir silpnesnės imuninės sistemos asmenims. Amonio jonai vandens mėginiuose gali būti indikatorius, rodantis galimą fekalinę taršą ar bakterinę kontaminaciją. Randamos žarninės lazdelės (E. coli) ar žarniniai enterokokai patvirtina, kad į vandenį pateko fekalijų — kartu ir galimų patogenų.
Su tokiu vandeniu vartojant gali kilti karščiavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir kitos apsinuodijimo simptomų formos. Didesnis nitratų kiekis ypač pavojingas nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn., nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento; gali išsivystyti methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).
Kaip vertinti geriamojo vandens kokybę
Be nitratų ir nitritų, svarbūs parametrai yra permanganato indeksas (organinės kilmės teršalų indikatorius) ir savitasis elektros laidis (neorganinių druskų kiekis). Taip pat reikšmingas geriamojo vandens pH: žmogaus organizmui priimtinas vanduo paprastai turi pH tarp 6,5 ir 9,5. Pernelyg išgrynintas vanduo, pavyzdžiui distiliuotas, gali būti pernelyg rūgštus (apie pH 5) ir netikti ilgalaikiam vartojimui.
Ką daryti namų ūkiams?
Specialistai rekomenduoja periodiškai – bent kartą ar du per metus – tirti šulinių ir gręžinių vandenį. Labai praktiška naudotis valstybinių laboratorijų ar akredituotų paslaugų teikėjų siūlomomis profilaktinėmis tyrimų programomis. Jei nustatomi cheminiai ar mikrobiologiniai teršalai, būtina konsultuotis su specialistais dėl tinkamų valymo technologijų arba laikinos alternatyvos, kol problema bus išspręsta. Saugiausias pasirinkimas – remtis tyrimų rezultatais, o ne vien ritualiniu vandens virinimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.