Insultas yra viena iš pavojingiausių ir dažniausiai pasitaikančių kraujotakos sutrikimų formų, kuomet smegenys negauna pakankamo kiekio kraujo, o su juo – deguonies ir maistinių medžiagų. Dėl šios priežasties smegenų nervinės ląstelės greitai žūva, o tai sukelia rimtas sveikatos pasekmes, dažnai baigiasi neįgalumu ar net mirtimi.
Švieži moksliniai tyrimai rodo, kad insulto rizika nėra vienoda visą parą. Amerikos kardiologijos asociacijos atliktas tyrimas, publikuotas žurnale „Stroke“, atskleidė, kad dažniausiai insultai įvyksta rytinėmis valandomis, t. y. nuo 6 iki 12 valandos. Būtent tuo paros laiku užfiksuojama 49 proc. daugiau insultų atvejų nei kitu metu, o tarp išeminių insultų maždaug 55 proc. pasitaiko būtent rytą.
Ryto insulto priklausomybė nuo biologinių ritmų
Pasak tyrimo autorių, šis reiškinys siejamas su cirkadiniais ritmais – vidiniais organizmo biologiniais laikrodžiais, kurie reguliuoja daugelio organų, įskaitant nervų ir kraujagyslių sistemų, veiklą. Rytais natūraliai kyla streso hormonų kortizolio ir adrenalino lygis, kuris sąlygoja padidėjusį pulsą ir kraujospūdį. Šie pokyčiai didina apkrovą kraujagyslėms ir gali sukelti kraujotakos sutrikimus.
Metaanalizėje, apimančioje per 30 tyrimų ir daugiau kaip 11 000 insultą patyrusių pacientų, nustatyta, kad mažiausia insulto rizika yra naktį – nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto – šiuo metu ji sumažėja maždaug 35 proc. lyginant su dienos laikotarpiu. Tai rodo, kad paros laikotarpis yra svarbus kriterijus vertinant insulto pavojų ir planuojant prevenciją.
Kaip sumažinti insulto riziką ryto valandomis?
Medikai ypatingą dėmesį rekomenduoja skirti asmenims, turintiems rizikos veiksnių, tokių kaip hipertenzija, diabetas ar padidėjęs cholesterolio kiekis. Rytiniai insultai dažniau ištinka žmones, kurių kraujagyslių sistema jau yra pažeista, todėl svarbu stebėti savo savijautą ypač šiuo paros metu.
Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama:
- Stabilizuoti arterinį kraujospūdį, ypač rytais, prieš keliantis iš lovos.
- Vengti staigių judesių ir skubėjimo – prasidėjus dienai svarbu pabusti lėtai ir ramiai, taip mažinant streso hormonų išsiskyrimą.
- Užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą, trunkantį bent 7 valandas, kuris yra būtinas tinkamai organizmo regeneracijai.
- Rinktis subalansuotus pusryčius, kuriuose būtų maisto produktų, gerinančių kraujotaką, pavyzdžiui, avižinius dribsnius, riešutus, uogas ir žaliosios arbatos.
- Reguliariai užsiimti fizine veikla, tinkama sveikatos būklei, kuri stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą.
Taip pat svarbu gydytojo nurodymu vartoti vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo ar širdies ligų tuo pačiu paros metu. Tokia medikamentų vartojimo rutina padeda efektyviai kontroliuoti paros ritmo svyravimus ir sumažina ritinių kraujospūdžio pikų riziką.
Apibendrinimas
Rytinis paros laikas yra itin pavojingas insultui, todėl žinodami šį faktą, žmonės, ypač turintys kraujotakos sutrikimų riziką, turėtų imtis prevencinių priemonių. Reguliarus savęs stebėjimas ir gydytojo rekomendacijų laikymasis gali ženkliai sumažinti šios gyvybei pavojingos ligos atvejų dažnį. Ankstyva prevencija ryte gali tapti lemiamu veiksniu saugant sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.