Psichologė Susan Krauss-Whitbourne akcentuoja, kad svarbiausias rodiklis gali būti žmogaus laikysena, o ne vien žodžiai ar paviršutiniškas žavesys. Remiantis pranešimu apie tyrimus, kuriuos aptarė „Daily Mail“, tam tikros plačios, atviros, dominuojančios pozos gali koreliuoti su bruožais, siejamais su manipuliacija ir psichopatijos spektro tendencijomis.
Ką parodė tyrimai
Kanados McGill universiteto atliktas tyrimas nustatė ryšį tarp tam tikrų kūno pozų ir asmenybės bruožų, kuriuos tyrėjai sieja su didesniu manipuliavimo polinkiu. Tyrimai nurodo, kad žmonės, linkę užimti platų, atvirą kūno erdvės naudojimą, dažniau demonstruoja elgesį, orientuotą į socialinę dominavimą. Pozos, kurios gali atskleisti tokias tendencijas, apibūdinamos kaip: pakelti kumščiai; liemens atlošimas atgal; juosmens išlinkimas; „lordozinė“ poza (per didelis stuburo išlinkimas į priekį juosmens srityje).
„Vienas pagrindinių signalų, rodančių kieno nors ketinimą jums įsakinėti, yra atvira, tiesi laikysena“, – teigė psichologė. Tyrėjai manytina, kad tokias pozas žmonės gali užimti norėdami parodyti jėgą arba vengti savęs menkinimo, taip įtakojant socialinius santykius.
Psichopatijos bruožai ir papildomi rodikliai
Psichopatais dažnai vadinami asmenys, pasižymintys antisocialiais, manipuliatyviais ir emociškai nejautriais bruožais: bebaimiškumu, paviršutinišku žavesiu, empatijos stoka. Tačiau kūno poza nėra vienintelis ir nepatikimiausias kriterijus — specialistai ragina vertinti elgesį kompleksiškai: žodžius, veiksmus, nuoseklumą ir poveikį kitiems.
Be kūno kalbos, moksliniai tyrimai taip pat tyrė kitus susijusius reiškinius. Serbų mokslininkai iš Belgrado universiteto parodė ryšį tarp žiauraus elgesio su gyvūnais ir „Tamsiosios triados“ bruožų – psichopatijos, makiavelizmo ir narcisizmo. Eksperimentai su šimtais dalyvių atskleidė, kad antisocialus elgesys dažnai siejamas su įsitikinimu dėl griežtos socialinės hierarchijos ir mažesne empatija kitiems gyviems būtybėms.
Ribojimai ir praktiniai patarimai
Svarbu suprasti, kad kūno kalba yra tik fragmentas didesnės visumos.
Ergonominės sąlygos, kultūriniai skirtumai ar net darbo aplinkos reikalavimai (pavyzdžiui, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio) gali lemti „lordozinę“ laikyseną, todėl neverta greitai etikečiauti žmogaus kaip psichopato vien remiantis poza. Diagnostikai reikalingas plataus spektro vertinimas, atliktas profesionalų.
Jei pastebite manipuliacinį ar antisocialų elgesį: fiksuokite konkrečius faktus, ribokite kontaktą, ieškokite palaikymo (darbo vietoje, šeimoje, teisinėje pagalboje) ir, prireikus, kreipkitės į specialistus. Kūno kalba gali būti signalas, bet tik elgesio modeliai ir jų pasikartojimas atskleidžia tikrąsias rizikas.
Apibendrinant, kūno pozos tyrimai suteikia naudingų įžvalgų apie socialinę dinamiką ir dominavimą, tačiau jas reikėtų interpretuoti atsargiai ir kartu su kitais elgesio indikatoriais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.