Europos Parlamento nario Petro Gražulio vaiko motina Birutė Navickaitė atvirai kalbėjo televizijoje apie ilgiau nei kelerius metus besitęsiančią įtampą su buvusiu partneriu ir apie dramatiškus įvykius, kai vaikas buvo paimtas iš jos namų. Moteris „TV Pagalba“ laidoje pasidalijo detalėmis apie tą naktį, savo emocinę būseną ir sunkumus, su kuriais tenka susidurti bandant apginti tikrąjį šeimos gyvenimą.
Kas nutiko naktį, kai vaikas buvo paimtas
B.Navickaitė laidoje pasakojo, kad lemtingą vakarą vaiką prižiūrėjo draugės vyras, o ji pati su bičiule trumpai išėjo į parduotuvę. Grįžusios ramią vakarą netikėtai užvirė drama: policija, esą gavusi pranešimą iš mokyklos, paskelbė jų paiešką kaip dingusių be žinios, ir į vietą buvo mestos didelės pajėgos. Moteris apibūdino, jog į įvykių sūkurį buvo įtraukti policijos ekipažai ir ugniagesiai, kurie, pasak jos, pateko į butą per balkoną – be matomų išdaužtų stiklų, taip esą tvarkingai atlikdami savo veiksmus.
Birutė prisiminė: „Yra buvę, kai Gražulis vieną kartą paėmė vaiką pažiūrėti anksčiau šeštadienį, sakė, kad parveš jį sekmadienį… Sėdžiu viena namuose, o man į duris beldžia ir sako: „Policija“, klausia, ką veikiu. Tai, kas atsitiko, nėra vienkartinis atvejis <…>. Tai yra vienas labai ilgas atvejis, kuris trunka keletą metų”. Skaudžiausia, pasak B.Navickaitės, buvo tai, kad apie paimtą vaiką jai niekas neinformavo – ji dukrą pamatė tik nuvežta į policijos nuovadą.
Emocinė našta ir santykiai su tėvu
Laidoje moteris atviravo, kad stengiasi neužgesti panikoje ir palaikyti kasdienę rutiną: „Stengiuosi save nuraminti, nesikraustyti iš proto, užsiimti darbais, kažkokia veikla užimti galvą”, – sakė ji, pridurdama, kad šiuo metu gelbsti emocijų blokavimas. Pasak jos, labiausiai trokšta ramybės ir saugumo jausmo – būtinų sąlygų, kurios, anot moters, buvo nuolat pažeidžiamos.
B.Navickaitė taip pat kalbėjo apie sunkumus palaikant ryšį su vaiko tėvu po to, kai šis pasiėmė vaiką: „Vaiko telefoną išjungė, tėtis neatsiliepė, kreipiausi į Vaiko teises, kad taip vyksta. Tada tėtis atsirado labai trumpam, pasikalbėjau trumpai su savo vaiku”. Ji tvirtino, jog toks elgesys primena manipuliaciją: „Elgesys toks, kad kuo labiau mane paveikti emociškai”.
Finansinės pasekmės ir gyvenimo realijos
B.Navickaitė atskleidė, kad ilgą laiką finansinė našta už vaiko priežiūrą gulėjo tik ant jos pečių, nors buvo išankstiniai susitarimai, kurie, moters teigimu, nebuvo vykdomi. „Ne visi vyrai nori būti tėvais. Aš ir nesitikėjau <…>. Žinojau, kad mano vaikas ir bus mano vaikas.” Ji pasakojo daug dirbusi savo versle, dalį uždarbio skyrusi auklėms ir net atidavusi butą, kad užtikrintų vaikui reikalingą priežiūrą: „Daug dirbau. Uždirbau turėdama savo verslą, o auklėms atidaviau dar vieną butą”.
Šis atvejis dar kartą išryškina sudėtingus teisinius ir emocinius vaiko globos ginčus, kai viešas statusas ir asmeniniai santykiai susiklosto sudėtingai. Ekspertai ir institucijos dažnai pabrėžia, kad vaiko teisė į saugumą ir stabilumą privalo būti prioritetas, o konfliktai sprendžiami per teisinę sistemą ir socialines tarnybas. Tuo tarpu B.Navickaitė siekia rasti ramybę ir teisinį aiškumą, kad vaiko gerovė būtų užtikrinta ilgalaikiai.