Rugsėjį Lietuvoje fiksuota dar viena mirtis nuo erkinio encefalito, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikia nerimą keliančius skaičius. Praėjusį mėnesį ši infekcija buvo nustatyta 79 žmonėms, iš jų 47 pacientai susirgo rimtai ir prireikė gydymo ligoninėje. Šių metų iki spalio 1 d. duomenimis, šalyje registruoti 459 erkinio encefalito atvejai ir 5 mirtys — tai didesnis rodiklis nei per visus 2025 metus, kai užfiksuoti 438 infekcijos atvejai ir 3 mirtys.
Apie rugsėjį Vilniaus apskrityje mirusį asmenį NVSC pateikė tokius duomenis: „Asmuo priklausė vyresnių nei 80 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, buvo skiepytas daugiau nei 3 dozėmis, paskutinė jų gauta 2025 m.” Šis pareiškimas primena, kad vyresnio amžiaus žmonės ir lėtinių ligų turintys asmenys yra ypač pažeidžiami, net jei yra vakcinuoti.
Kas yra erkinis encefalitas?
Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, plintanti per užkrėstų erkių įsisiurbimą. Dažnai liga prasideda nespecifiškais simptomais: karščiavimu, galvos skausmu, bendru silpnumu. Kai kuriais atvejais virusas sukelia antrąją — centrinę nervų sistemą pažeidžiančią — fazę, kurioje vystosi meningitas, encefalitas arba mielitas. Šios komplikacijos gali pareikalauti hospitalizacijos ir sukelti ilgalaikes neurologines pasekmes.
Ką rodo statistika ir kodėl tai svarbu?
NVSC duomenys parodo ne tik užregistruotų atvejų skaičiaus augimą, bet ir rimtų susirgimų dalį: iš 79 rugsėjo atvejų 47 buvo sunkūs. Tai reiškia, kad didelė dalis sergančiųjų patiria rimtą ligos eigą. Be erkinio encefalito, erkės aktyviai platina Laimo ligą — tik rugsėjį užregistruoti 2376 Laimo ligos atvejai, 10 pacientų paguldyti į ligoninę, tačiau mirčių nefiksuota. Duomenys rodo sezoninį erkių aktyvumo padidėjimą ir poreikį didinti visuomenės informuotumą bei apsaugos priemones.
Kaip apsisaugoti ir kada kreiptis pagalbos?
Pagrindinės apsaugos priemonės: skiepai, tinkama apranga, repelentai ir kruopšti kūno apžiūra po buvimo gamtoje.
Vakcina žymiai sumažina sunkaus ligos eigos riziką, tačiau imunitetas gali silpnėti laiku bėgant, todėl svarbios skiepijimo programos ir priminimo dozės. Po patekimo į lauką būtina patikrinti kūną ir drabužius, erkes šalinti nedelsiant — jas reikia gaudžiai prisegti artimiausiai prie odos ir ištraukti tiesiai, be sukimo, naudojant pincetą ar specialų įrankį.
Kreipkitės į gydytoją, jei po erkes įkandimo atsiranda karščiavimas, stiprus galvos skausmas, nuovargis, pykinimas arba neurologiniai simptomai (pakitusi sąmonė, traukuliai, kaklo sustingimas). Vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems lėtinių ligų asmenims reikėtų ypač greitai kreiptis medicininės pagalbos, nes jų ligos eiga gali būti sunkesnė.
Viešos sveikatos institucijų skatinama atnaujinti žinias apie vakcinaciją, aptarti individualią riziką su šeimos gydytoju ir taikyti prevencines priemones per erkių aktyvumo sezoną. Greita reakcija ir prevencija gali ženkliai sumažinti sunkių komplikacijų riziką.