Širdies ritmas kinta priklausomai nuo fizinio krūvio, emocijų, streso ar nuovargio, tačiau nereguliarus, labai dažnas aritmijas lydintis plakimas, ypač kartu pasireiškiantis alpimu, dusuliu, krūtinės skausmu ar stipriu silpnumu, neturėtų būti ignoruojamas. Paprastas pulso įvertinimas gali būti pirmas žingsnis laiku atpažįstant ritmo sutrikimus, o ankstyva diagnostika padeda išvengti rimtų komplikacijų.
„Sveikatos kodas“. Natūralūs imuniteto stiprinimo būdai
Birželio pradžioje minima Pasaulinė širdies ritmo savaitė – iniciatyva, skirta atkreipti dėmesį į širdies ritmo sutrikimus, jų atpažinimą ir laiku suteikiamą pagalbą. Lietuvos kardiologų draugija primena, kad pulsas nėra tik skaičius laikrodyje: jis atspindi nervų, hormonų ir širdies funkcijos sąveiką ir gali būti pirmasis rimtesnės ligos signalas.
„– Daug žmonių bent kartą yra pajutę, kad širdis plaka ne taip, kaip įprasta: tarsi „peršoka“, „sustoja“, „apsiverčia“, staiga ima daužytis ar tampa nereguliari. Kaip medikai aiškina tokius pojūčius – kas iš tiesų tuo metu gali vykti širdyje?“
Gydytojai aiškina, kad šie pojūčiai dažniausiai atitinka ekstrasistoles arba kitas aritmijas, pavyzdžiui prieširdžių virpėjimą. Elektrinis širdies aktyvumas trumpam pakeičiamas – atsiranda priešlaikinis susitraukimas arba keičiasi impulso plitimo kelias, todėl pacientas jaučia „peršokimą“ arba po to sekantį stipresnį susitraukimą. Pavienės ekstrasistolės dažnai nėra grėsmingos ir gali būti pastebimos sveikiems žmonėms; vis dėlto jos yra signalas pasitikrinti.
Kas yra rizikos požymiai ir kada skubėti pas gydytoją
Yra keli „raudoni signalai“, kurių nepavyduose derėtų nelikti: alpimas ar sąmonės praradimas, stiprus galvos svaigimas, dusulys ramybėje ar naktį, krūtinės skausmas, neįprastas silpnumas, labai dažnas arba netikėtai lėtas pulsas. Tokie simptomai gali reikšti, kad aritmija daro įtaką smegenų ar širdies veiklai ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Dažniausi kasdieniai provokatoriai – miego trūkumas, emocinė įtampa, per didelis kofeino ar alkoholio vartojimas, energiniai gėrimai, elektrolitų disbalansas ir dehidratacija. Po infekcijos organizmas būna jautresnis, todėl permušimai ar padažnėjęs pulsas gali sutrikti laikinai.
Praktiniai patarimai: kaip tikrinti pulsą ir ką fiksuoti
Pulsą geriausia tikrinti ramybėje, dviem pirštais prispaudus prie riešo arterijos ir skaičiuojant bent 30 sekundžių. Vertinkite ne tik dažnį, bet ir ritmą: ar dūžiai tolygūs, ar „šokinėja“. Jei ritmas nelygus, skaičiuokite minutę. Prieš matavimą kelias minutes pailsėkite ir venkite kavos ar rūkymo. Visada verta užsirašyti simptomų trukmę, aplinkybes ir, jei įmanoma, įrašyti arba nufotografuoti elektrokardiogramą – 12 derivacijų EKG yra auksinis standartas diagnozei nustatyti.
Išmanieji laikrodžiai gali padėti atpažinti ritmo pokyčius, tačiau jų tikslumas skiriasi. Jie turėtų būti laikomi pagalbine informacija, o ne galutine diagnoze. Jei pojūčiai kartojasi arba lydi nerimą keliantys simptomai, kreipkitės į šeimos gydytoją ar kardiologą – ankstyvas ištyrimas sumažina riziką ir nerimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.