Nors kartą gyvenime galvą suskausta kiekvienam, ne visi skausmai yra vienodi ir ne visi reikalauja skubios medicininės pagalbos. Remiantis moksline literatūra, daugiau nei pusė suaugusiųjų patiria galvos skausmą bent kartą per metus. Svarbu mokėti atskirti įprastus, dažnai nekenksmingus skausmus nuo tų, kurie gali būti rimtų ligų — insulto, aneurizmos ar meningito — simptomas.
Dažniausios galvos skausmų rūšys
Pirminiai galvos skausmai sudaro daugiau nei 90 proc. visų atvejų. Tarp jų dažniausiai pasitaiko įtampos tipo galvos skausmai ir migrena su arba be auros. Įtampos tipo skausmas dažnai apibūdinamas kaip spaudimas viršutinėje galvos dalyje, jį lydi kaklo ir veido raumenų įtampa; paprastai jis nėra labai intensyvus ir jį galima palengvinti masažu, poilsiu ar priešuždegiminiais vaistais. Migrena pasižymi pulsuojančiu skausmu vienoje galvos pusėje, gali lydėti pykinimas, pykinimas, regos sutrikimai ir šviesos ar triukšmo nepakantumas.
Yra ir lėtinių galvos skausmų formų: pavyzdžiui, ilgai ir dažnai vartojamų vaistų sukeltas galvos skausmas, kuris pykdo pacientus dėl pernelyg didelio vaistų vartojimo. Todėl svarbu stebėti vaistų vartojimo dažnumą ir kreiptis į gydytoją, jei skausmai kartojasi dažnai.
Kada reikia skubios medicininės pagalbos?
Reikia sunerimti ir kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos tarnybą, jei skausmas atsiranda staiga ir yra neįprastai stiprus („smarkiausias gyvenime“), trunka ilgiau nei kelias dienas arba jį lydi bent vienas iš šių simptomų: aukšta temperatūra, stiprus vėmimas, kaklo įtampa, galūnių aptirpimas ar silpnumas, regėjimo sutrikimai, sąmonės sutrikimai ar kalbos sutrikimai. Tokie požymiai gali signalizuoti apie meningitą, insultą ar kaukolės ertmės kraujavimą (aneurizmą), kai reikalinga skubi medicininė intervencija.
Virusinis arba bakterinis meningitas dažnai pasireiškia stipriu galvos skausmu kartu su karščiavimu ir kaklo stingumu. Insultas ar aneurizma paprastai prasideda staiga ir gali būti lydimi vienpusių silpnumo ar jutimo praradimo požymių.
Esant tokiems simptomams, geriausia kviesti greitąją pagalbą arba vykti į priėmimo skyrių.
Prevencija ir gydymo patarimai
Profilaktika ir kasdieniai įpročiai turi didelę reikšmę: reguliarus miegas, pakankamas skysčių vartojimas, streso valdymas ir ribotas kofeino bei alkoholio vartojimas gali mažinti galvos skausmų dažnį. Verta vengti ilgalaikio vaistų nuo skausmo vartojimo be gydytojo priežiūros, stebėti galvos skausmo provokatorius (maistas, hormoniniai pokyčiai, miego pokyčiai) ir vesti dienoraštį, kad būtų lengviau aptikti tendencijas. Jeigu skausmai nepraeina arba blogėja nepaisant paprastų priemonių, kreipkitės į šeimos gydytoją arba neurologą dėl išsamesnio tyrimo ir individualaus gydymo plano.
Laiku atpažinus pavojingus simptomus ir pasikonsultavus su specialistu, galima išvengti rimtų sveikatos komplikacijų. Neignoruokite staigaus, labai stipraus skausmo — tai gali būti ženklas, kad reikalinga skubi medicininė pagalba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.