Vilniaus miesto Centro poliklinikos vykdyta lytiškai plintančių infekcijų (LPI) profilaktikos programa atskleidė sukeltą susirūpinimą keliančią tendenciją: iš 850 tirtų moterų net 490 (daugiau nei pusė) turėjo bent vieną LPI. Tyrimai apėmė moteris nuo lytinio gyvenimo pradžios iki 50 metų; tirtos chlamidijų, mikoplazmos ir ureaplazmos infekcijos. Rezultatai rodo ne tik didelį užsikrėtusių skaičių, bet ir tai, kad infekcijos dažnai sutinkamos kartu.
Kokios infekcijos nustatytos ir ką jos reiškia
Dažniausiai nustatyta bakterinė infekcija buvo ureaplazma (Ureaplasma urealyticum), rečiausiai – Mikoplazma genitalium. Chlamidijų dalis tarp užsikrėtusiųjų siekė šiek tiek daugiau nei 11 proc., mikoplazmų – apie 2 proc., tuo tarpu ureaplazma aptikta beveik 98 proc. tų, kuriems nustatyta bent viena infekcija. Svarbu pabrėžti, kad viena moteris gali būti užsikrėtusi keliais patogenais vienu metu, todėl procentai ne visada atspindi atskirų asmenų skaičių.
Ureaplazma sukelia ureaplazmozę: vyrams ji dažniau pasireiškia kaip šlaplės uždegimas (uretritas), moterims – kaip gimdos kaklelio uždegimas (cervicitas). Ši infekcija gali būti besimptomė – tik 20–30 proc. užsikrėtusiųjų jaučia simptomus. Mikoplazminės infekcijos dažnai sukelia panašius požymius kaip ureaplazma, o chlamidijos gali sukelti konjunktyvitą, sąnarių uždegimus, šlapimo takų ir lytinių organų uždegimus. Chlamidijų komplikacijos gali lemti sąaugas mažajame dubenyje ir net nevaisingumą dėl kiaušintakių užakimo.
„Literatūroje rašoma, kad net 80 proc. populiacijos yra apsikrėtę šia infekcija. Moterys, pas kurias randama ureaplazma, dažniausiai skundžiasi pagausėjusiomis išskyromis iš genitalijų, sudirgimo, perštėjimo pojūčiu. Ši bakterija dažnai būna besikartojančių šlapimo takų infekcijų priežastimi, kartais gali sukelti sąnarių uždegimą. Panašiais požymiais pasireiškia ir mikoplazminės infekcijos.
Chlamidijos gali būti konjungtyvito, sąnarių uždegimų, šlapimo takų ir lytinių organų uždegimų priežastimi.
Šios bakterijos sukelta infekcija gali būti sąaugų mažajame dubenyje priežastimi, tai gali lemti moters nevaisingumą dėl kiaušintakių užakimo. Todėl svarbu laiku diagnozuoti infekciją ir skirti gydymą abiem partneriams“, – paaiškina medikė.
Tyrimų ir prevencijos svarba
Didžiausia sergamumo dalis (daugiau nei 88 proc.) tenka 20–39 metų moterims – tai potencialiai gimdančio amžiaus grupė. Negydomos infekcijos kelia grėsmę ne tik vaisingumui, bet ir sėkmingai nėštumo eigai: gali padidėti persileidimo, pirmalaikio vaisiaus vandenų nutekėjimo, priešlaikinio gimdymo ar gimdymo metu ir po gimdymo infekcijų rizika. Be to, lėtinių ir kartotinių šlapimo takų bei lyties organų uždegimų dažnis taip pat auga.
„Būtina gydyti visas moteris, kurioms nustatyta chlamidinė infekcija arba pasireiškia klinikiniai reiškiniai, kai organizme aptinkama ureaplazma ar mikoplazma“, – sako Centro poliklinikos akušerė-ginekologė.
Reguliarus testavimas – bent kartą per metus lytiškai aktyvioms moterims – leidžia laiku nustatyti infekcijas ir pradėti gydymą, taip sumažinant perdavimą partneriams. Tačiau Lietuvoje problema yra ir finansinė: LPI tyrimai dažniausiai atliekami mokamai, todėl ne visi turi galimybę pasitikrinti. Centro poliklinikos iniciatyva Vilniuje nuo 2009 m. daugiau nei 4 tūkst. moterų buvo ištirtos nemokamai, o per pastaruosius metus toks nemokamas tyrimas atskleidė aukštą užsikrėtusių skaičių.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visos minėtos infekcijos nustatoma vis jaunesniame amžiuje. Taip yra dėl to, kad jaunimas vis anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, nevengia nesaugių lytinių santykių, partnerių kaitos. Problema yra ta, kad Lietuvoje lytiškai plintančių infekcijų tyrimai yra mokami, todėl ne visiems prieinami.
Svarbu, kad ir ateityje Vilniaus mieste būtų įgyvendinama lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos programa ir bent daliai moterų būtų atliekami nemokami tyrimai“, – sako akušerė-ginekologė.
Visuomenės sveikatos kampanijos, nemokami tyrimai ir partnerių gydymas yra pagrindinės priemonės, galinčios sumažinti LPI paplitimą ir apsaugoti moterų sveikatą bei reprodukcines galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.