Įprasta menopauzė daugumai moterų prasideda apie penkiasdešimtuosius gyvenimo metus. Tačiau kai kurioms moterims menopauzė gali atsirasti kur kas anksčiau – jau apie keturiasdešimtuosius gyvenimo metus. Tokiu atveju kalbama apie priešlaikinę menopauzę, kuri ne tik sutrikdo vaisingumą, bet ir lemia daugybę kitų sveikatos ir gyvenimo kokybės iššūkių. Šioje srityje svarbias žinias pateikė Vilniaus universiteto Santaros klinikų gydytoja ginekologė Raminta Baušytė, pasidalijusi informacija LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“.
Kas yra priešlaikinė menopauzė?
Priešlaikinė menopauzė – tai būklė, kai moters kiaušidžių funkcija sutrinka gerokai anksčiau laiko, nei įprasta. Dėl šios priežasties menstruacijų ciklas nutrūksta, ir moteris praranda galimybę pastoti. Ši būklė pasižymi specifiniais simptomais, dažnai labai panašiais į įprastinės menopauzės požymius, tačiau pasireiškia gerokai ankstesniame amžiuje. Be vaisingumo praradimo, moterys gali patirti nemigą, karščio bangas, nuotaikos svyravimus, net depresiją ir širdies ritmo sutrikimus.
Simptomai ir gyvenimo kokybės pokyčiai
Menopauzės simptomai gali būti itin įvairūs ir skirtingai paveikti kiekvieną moterį. Dažnai pasireiškia nemiga, kuri neleidžia tinkamai pailsėti ir sukelia nuovargį, o kartais ir lėtinę sveikatos būklės pablogėjimą. Karščio bangos sukelia nepatogumus bei socialines problemas, trukdo koncentracijai ir bendram savijautos gerėjimui. Depresinė nuotaika ir kiti emociniai sutrikimai dažnai komplikuoja šią būklę, didindami psichologinę naštą. Dėl širdies ritmo sutrikimų gresia papildomos sveikatos problemos, todėl svarbu nedelsti kreiptis pagalbos į gydytojus.
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai
Gydytoja R. Baušytė pabrėžia, kad nemaža dalis priešlaikinės menopauzės atvejų yra neaiškios kilmės. Visgi yra žinomi keli svarbūs rizikos veiksniai, kurie gali paankstinti šį procesą. Vienas iš jų – rūkymas, kuris neigiamai veikia kiaušidžių funkciją ir gali žymiai pagreitinti jos atsisakymą.
Be to, didelis dėmesys skiriamas onkologinių ligų gydymui – chemoterapijai ir radioterapijai, kurios gali paveikti reprodukcines funkcijas ir paskatinti priešlaikinę menopauzę. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į endokrinines, autoimunines ligas bei genetinius veiksnius, kurie svariai prisideda prie reprodukcinės funkcijos sutrikimų.
Kokios yra pasekmės ir ką daryti?
Priešlaikinė menopauzė turi ne tik fizinių, bet ir emocinių bei psichologinių pasekmių. Daugelis moterų susiduria su stresu, nerimu ir net savivertės praradimu dėl pasikeitusios kūno funkcijos. Be to, dėl mažesnio estrogenų kiekio organizme gali padidėti osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl itin svarbu laiku diagnozuoti šią būklę, nuolat stebėti moters sveikatą ir kreiptis į specialistus, siekiant užtikrinti tinkamą gydymą bei gyvenimo kokybės palaikymą.
Gydytojos patarimas moterims yra būti dėmesingoms savo kūnui, nelaukti, kol simptomai taps ryškūs, ir jaučiant pokyčius kreiptis į gydytoją. Ankstyva konsultacija leidžia ne tik sužinoti apie esamą būklę, bet ir planuoti tolimesnius žingsnius, kurie gali ženkliai pagerinti gyvenimą bei išvengti papildomų sveikatos sutrikimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.