Pasibaigus mokslo metams tėvai dažnai svarsto, kaip vasarą užimti vaikus, tačiau sporto medicinos specialistai primena — judėjimas vaikų ir paauglių raidos kontekste yra ne prabanga, o būtinybė. Remiantis gydytojo Kęstučio Linkaus teiginiais, vaikų organizmui būtinas nuolatinis fizinis aktyvumas, kuris stiprina judėjimo-atramos sistemą, širdies ir kraujagyslių veiklą bei imunitetą.
Kodėl judėjimas yra svarbus brendimo laikotarpiu
Brendimo laikotarpiu formuojasi jungiamasis audinys, kuris yra svarbus raumenų, raiščių, sąnarių ir stuburo stabilumui. Fiziniai krūviai padeda suformuoti tvirtą raumenyną ir stipresnes amortizacines struktūras, kurios vėliau apsaugo nuo traumų ir lėtinių skausmų. „Prasidėjus brendimo laikotarpiui, tėvai turėtų pasirūpinti vaiko sportine veikla, skatinti jį judėti ne tik siekiant stimuliuoti judėjimo-atramos sistemos sveiką formavimąsi, bet ir dėl širdies veiklos, kvėpavimo sistemos ar imuninės sistemos stiprinimo bei asmeninių savybių ugdymo”, – pasakoja K. Linkus.
Kiek laiko vaikui reikėtų būti aktyviam?
Gydytojas nurodo, kad vaikams verta siekti bent 6–7 valandų aktyvumo per dieną, o idealiu atveju — didžiąją šios veiklos dalį praleisti lauke. „Vaikams reikėtų bent 6–7 val. per dieną praleisti aktyviai, o jei ta aktyvi veikla vyksta gryname ore – idealu. Esant 1 val. intensyvaus krūvio lauke per dieną – vaikas augs sveikas ir stiprus.
Daug sėdinčio ar nejudraus vaiko organizmo vystymasis sutrinka – nestiprėja raumenynas, krypsta stuburas, nevystoma širdies ir kraujagyslių sistema, gali net nusilpti imunitetas. Tokiu būdu organizmas negauna impulso tobulėti.
Atsisakius aktyvios veiklos ir buvimo lauke, organizmo vystymasis atsiduria stagnacijos būsenoje. Tai gali nulemti rimtus sveikatos sutrikimus, kurių pasekmės pasireikš ateityje”, – teigia gydytojas. Šiame perspėjime slypi aiški žinia: ilgas sėdėjimas ir judėjimo stoka gali turėti ilgalaikes pasekmes.
Irklavimas kaip sveikatos ir charakterio ugdymo priemonė
Vienas iš rekomenduojamų lauko užsiėmimų — irklavimas.
Gydytojas pažymi, kad šią veiklą galima pradėti apie 12 metų, kai vystosi reikalingos jėgos ir ištvermės savybės. Irkluodamas jaunuolis juda visomis kūno dalimis: dirba pečių juosta, nugara, kojos, todėl treniruojami beveik visi raumenys ir formuojamas subalansuotas, sportiškas kūno sudėjimas.
„Vyrauja stereotipas, kad irkluotojų merginų figūra ir raumenys vystosi neproporcingai, dėl šios priežasties merginos irklavimo dažnai nesvarsto kaip potencialaus sporto užsiėmimo, tačiau šį stereotipą vertinu kaip nepagrįstą. Atkreipus dėmesį į elitines atletes, būtų klaidinga teigti, jog jų kūno formos yra neproporcingos ar nemoteriškos. Taip pat iš šalies, atrodo, kad irklavimas yra mechaninis sportas, kurio metu nereikia nieko galvoti.
Tiesa ta, kad irklavimas yra labai techniška sporto šaka, reikalaujanti ne tik fizinio pasiruošimo, tačiau ir mąstymo ar net valties pajautimo. Irklavimas – tai strateginis, intelektualus ir sveikatai dosnus užsiėmimas”, – pasakoja K. Linkus.
Irklavimo federacijos atstovai pabrėžia ir psichologinį komponentą: sportas lavina ištvermę, susikaupimą ir komandinį darbą. „Kiekvienas irklo yris mintyse apskaičiuojamas. Čia veikia ne tik fizika, tačiau ir psichologija – privalu mokėti išlikti ramiam, nematant kranto ir stebint tik partnerio nugarą. Kiekvienas yris turi būti sinchroniškas partnerio yriui, todėl ši sporto šaka neatsiejama nuo tokio komponento kaip komandiškumas”, – teigia D. Pavilionis.
Praktiniai patarimai tėvams
Tėvams verta skatinti vaiką daugiau laiko praleisti lauke, riboti sėdėjimo trukmę ir pasiūlyti įvairias judėjimo formas — žaidimus, dviračius, plaukimą ar irklavimą. Svarbu atsižvelgti į vaiko pomėgius ir sveikatos būklę bei pasirinkti profesionalią priežiūrą pradedant naują sporto veiklą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.