Ketvirtadienį kilęs skandalas dėl vaikų psichiatro Lino Slušnio sprendimo nesinaudoti vertėjo paslaugomis ir kalbėti su pacientu tik lietuviškai sulaukė aštrios Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės reakcijos. Ministrė viešame pranešime pareiškė: „Tokie „gydytojai“ neverti gydytojo vardo ir diskredituoja visą sveikatos apsaugos sistemą“, ir pabrėžė, kad svarbiausia — vaiko gyvybė ir saugumas.
Įvykio esmė ir skirtingos versijos
L. Slušnys savo feisbuko įraše nurodė, kad atsisakė kalbėti su vaiku rusiškai, nes pacientas, nors ir Lietuvos pilietis bei baigęs Lietuvos mokyklą, nepagarbiai nesinaudojo lietuvių kalba. Gydytojas skelbė, kad lydinčios institucijos turėjo versti ir kad jo sprendimas buvo motyvuotas profesiniais argumentais. Jis taip pat viešai paviešino Vaiko teisių tarnybos pateiktą skundą.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė pateikė kitokią chronologiją ir tikino, kad vaikas atvežtas būdamas „gilioje krizėje“ su aukšta savižudybės rizika, turėjo autizmo spektro sutrikimą ir neteko tėvų globos. Ji akcentavo: „Šioje situacijoje mums svarbiausia ne kalba, ne tautybė ir ne kilmė. Svarbiausia – vaikas, kuris tuo metu buvo ypač pažeidžiamas ir kuriam reikėjo pagalbos.“
Reakcijos, etika ir institucijų vaidmuo
Ministrės Ingos Ruginienės pasisakyme skamba ir asmeninė kritika gydytojui: „Nežinau, ar Linas Slušnys davė Hipokrato, ar vis dėlto hipokrito priesaiką.“ Ruginienė pabrėžė, kad Vaiko teisių specialistai siūlė vertimą, o svarbiausia esą buvo užtikrinti, jog vaikas būtų suprastas ir gautų reikiamą pagalbą. Ji taip pat užsiminė, kad situaciją galėtų įvertinti kompetentingos institucijos, įskaitant Generalinę prokuratūrą.
Šis atvejis kelia platesnius klausimus apie medicinos etikos ir teisės santykį: ar gydytojo sprendimai gali būti motyvuojami kalbine nuostata, kai paciento gyvybei gresia pavojus? Kokios yra valstybės institucijų pareigos užtikrinti vertėjavimą ir prieinamą pagalbą užtikrinant paciento saugumą?
Tokius klausimus viešojoje erdvėje metas aptarti aiškiai ir konstruktyviai.
Pasekmės ir svarstymai
Pasak pateiktos informacijos, vaikas tą pačią dieną buvo hospitalizuotas kitoje įstaigoje ir gavo reikalingą pagalbą. Tačiau įvykis paliko žymes nevienareikšmiškam viešos diskusijos fonui: mediko profesinė atsakomybė, Vaiko teisių tarnybos vaidmuo ir teisiniai aspektai šiuo atveju bus nagrinėjami. Lygiagrečiai svarbu priminti, kad kritinės būklės pacientams pirmiausia reikalinga greita ir tinkama pagalba, o kalbos barjeras neturi tapti kliūtimi gauti gyvybės saugančias paslaugas.
Visuomenės diskusija apie šį atvejį tikriausiai tęsis: ji liečia tiek medicinos etiką, tiek valstybės institucijų gebėjimą koordinuoti pagalbą pažeidžiamiems vaikams. Svarbiausias akcentas — vengti politizuotų interpretacijų ir pirmiausia užtikrinti, kad kiekvienas vaikas sulauktų laiku suteiktos pagalbos.
