Prisipildami degalų daugelis vairuotojų susiduria su pasirinkimu: ar verta mokėti daugiau už reklamuojamą „Pro“ arba „Plius“ kuro rūšį, ar pakaks standartinio dyzelino ar 95 oktanų benzino. Ekspertai primena, kad skirtingi degalai turi ne tik kainų skirtumus, bet ir skirtingas chemines bei eksploatacines savybes, kurios gali paveikti variklio darbą, emisijas ir ilgalaikes remonto išlaidas.
Kokie realūs skirtumai tarp įprastų ir brangesnių degalų?
Pasak specialistų, aiškaus, akivaizdaus kuro sąnaudų sumažėjimo 100 km dažniausiai nebus, tačiau brangesni degalai gali turėti papildomų privalumų. Jie gali būti sudaryti pagal modernesnes technologijas, turėti užterštumo mažinimo priemonių ir geresnį užsiliepsnojimo elgesį, ypač dyzeliniams varikliams. Tai reiškia, kad degimo procesas yra švaresnis ir efektyvesnis, o ilgainiui variklis gali tarnauti patikimiau.
**S. Pukalskas.** Skirtumas, tai tikrai yra, bet nereikia tikėtis, kad, įsipylus tą geresnį kažkokį dyzeliną ar benziną, ženkliai sumažės degalų sąnaudos 100 kilometrų.
Greičiausiai, to apčiuopamo kažkokio rezultato tai nebus, bet tas brangesnis dyzelinas ar benzinas dažniausiai turi tam tikrų kitų gerųjų savybių, kurios gali tą patį variklį apsaugoti nuo tam tikro užsiteršimo ir, sakykime, jis ilgiau tarnaus.
Gali būti, kad sumažės teršalų kažkokie kiekiai. Kaip, pavyzdžiui, ir tas pats dyzelinas, kuris gaminamas pagal antros kartos technologiją – tai jis turi tikrai geras savybes, ženkliai geresnes negu pirmos kartos biodyzelinas.
Ir nors tikrai negalima pajausti, kad sąnaudos kažkokios ženkliai didesnės, bet, kalbant apie teršalus, kietąsias daleles arba azoto oksidus, jų tikrai sumažėja, ir visai kitas yra degimo procesas netgi to dyzelino.Jis lengviau užsiliepsnoja, kas labai svarbu dyzeliniam automobiliui, kad, įpurškus degalus, jie kaip įmanoma lengviau užsiliepsnotų, kad suspėtų įvykti procesas ir kad jis būtų ekonomiškas. Tai tie degalai tikrai duoda efektą.
Ar verta pildyti 98 vietoj 95 benziną?
Klausimas apie 95 ir 98 oktanų benzino poreikį priklauso nuo gamintojo reikalavimų ir variklio valdymo sistemos. Jei gamintojas rekomenduoja aukštesnį oktaninį skaičių, variklis gali optimaliai išnaudoti aukštesnės kokybės kurą, keisdamas uždegimo kampą ar kitus parametrus, kas gali pagerinti ekonomiškumą ir dinamiką.
**S. Pukalskas.** Tai labai priklauso nuo to, ką gamintojas rekomenduoja. Nereikia manyti, kad jeigu į bet kurį automobilį pilsime aukštesnio oktaninio skaičiaus benziną, tai jis iš karto automatiškai sumažins degalų sąnaudas ar kažką pagerins.Dažniausiai instrukcijoje, jeigu bus parašyta, kad minimumas, sakykime, 95, bet rekomenduojamas, pavyzdžiui, 98, tada tikrai, įsipylę į tokį automobilį aukštesnio oktaninio skaičiaus benziną, mes pajausime tą skirtumą, nes toks automobilis dažniausiai turi tam tikrą valdymo programoje įrašytą algoritmą, kuris pajaučia, kad tai yra didesnio oktaninio skaičiaus degalai, ir gali perreguliuoti tam tikrus variklio parametrus.
Tai pagrindinis dalykas, pavyzdžiui, uždegimo momentą paankstina. Kuo ankstesnis uždegimo momentas, tuo ekonomiškiau variklis veikia. Bet vėlgi su žemesnio oktaninio skaičiaus benzinu mes šito negalime labai padaryti, nes tada gali prasidėti detonacija.Tai reiškia, tas ankstinimas galimas tiktai su aukštesnio oktaninio skaičiaus degalais, ir tokiu būdu tada ekonomiškumas pagerėja ir galima iš to išpešti naudą.
Patarimai vairuotojams ir rizikos
Be kuro kokybės svarbu ir tai, kokių eksperimentų imasi vairuotojai taupyti: pildymas atidirbusios alyvos ar tepalų į baką gali atrodyti pigus sprendimas, tačiau ekspertai griežtai perspėja apie galimą žalą varikliui ir aplinkai.
**V. Baršys.** Gal kainų neįmanoma sumažinti. Ir vien, žiūrint į kaimynus, ta pati Lenkija vėlgi nuėmė visas tas lengvatas. Tai degalai kainuoja panašiai tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje, tiek Latvijoje.Mano nuomone, kad bėda didesnė, jeigu piltume mes pas kaimynus ir jiems mokesčius neštume. Bet kol to masinio veiksmo nėra, tai matyt, aišku, džiaugiasi Vyriausybė, trina rankomis, kad ir pridėtinės vertės mokesčio daugiau surenka, kai daugiau kainuoja, ir to paties akcizo.Tai čia, kaip sakoma, elektromobiliai nemoka jokio akcizo, jeigu taip lygintume, nors kelius naudoja žymiai daugiau net su savo svoriu negu kad paprasti automobiliai. O šiaip tai siūlymas visiems mažiau važiuoti. Jeigu nereikia, nevažiuokite, kiečiau padangas prisipūskite.
**S. Pukalskas.** Tai tiek aliejus, tiek atidirbę tepalai gali turbūt būti pilami tik į dyzeliną. Turbūt į benzininius automobilius – net apskritai jau niekas nekalba ir niekas nebando to daryti, bet aliejus tai vis dėlto nėra degalai.Tai yra tokia žaliava tik, galima sakyti, degalų, biodegalų gamybai. Jie nėra paruošti tinkamam naudojimui šiuolaikiniame dyzeliniame automobilyje ir todėl, kad jų, visų pirma, klampa visai ne tokia. Vadinasi, išpurškimo kokybė bus blogesnė.Jie turi dervų savo sudėtyje. Vadinasi, tos dervos kažkur gali nusėsti ant purkštukų sienelių, sakykime, ant pačių išpurškimo angų, ir dar labiau pabloginti išpurškimo kokybę. Ir tokiu būdu ilgainiui gali būti taip, kad reikės keisti tuos purkštuvus ar net ir patį degalų siurblį, kas, aišku, gali sukelti tam tikrų finansinių iššūkių.O atidirbusi alyva tai yra apskritai teršalas. Jo negalima niekaip, nes toje alyvoje yra įvairiausių dalykų, kaip kietųjų dalelių, įvairiausių metalo kažkokių dalelių, sunkiųjų metalų ir visokių kitokių teršalų. Tai ji turi būti utilizuojama, ir jeigu mes ją sudeginsime, tiesiog tie teršalai visi bus paskleisti į aplinką. Tai vienas dalykas.Bet kitas dalykas, aišku, jie ir kenkia pačio automobilio variklio sistemoms, nes jeigu tai yra kažkokios metalo drožlės, jos gali pakenkti tiek patiems purkštuvams, tiek degalų siurbliui. Ir vėlgi tas remontas gali labai brangiai kainuoti.
Apibendrinant: laikykitės gamintojo rekomendacijų dėl oktaninio skaičiaus, nepasiduokite vien reklamoms, venkite eksperimentų su atidirbusiais tepalais, reguliariai prižiūrėkite variklį ir padangas. Tai padės sumažinti tiek riziką, tiek ilgalaikes išlaidas.
