Lietuvoje vis daugiau kalbama apie tai, kaip žmonės praleidžia paskutinius savo gyvenimo mėnesius ar savaites. Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad šiuolaikinė medicina ne visada gali išgydyti sunkią ligą, tačiau gali padėti žmogui išvengti bereikalingų kančių ir išsaugoti orumą iki pat gyvenimo pabaigos.
Ekspertų teigimu, artimiausiais metais paliatyviosios pagalbos poreikis tik didės. To priežastis – visuomenės senėjimas, ilgesnė gyvenimo trukmė ir augantis lėtinėmis bei nepagydomomis ligomis sergančių žmonių skaičius.
Paliatyvioji pagalba – ne tik paskutinėms dienoms
Medikai pabrėžia, kad vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, jog paliatyvioji pagalba reikalinga tik paskutinėmis gyvenimo dienomis. Iš tiesų ji gali būti pradedama gerokai anksčiau – tada, kai tampa aišku, jog liga nebepasiduoda išgydoma, tačiau žmogui vis dar galima padėti sumažinti skausmą, dusulį, pykinimą ar kitus varginančius simptomus.
Tokios pagalbos tikslas nėra pailginti ar sutrumpinti gyvenimą. Svarbiausia – pagerinti likusio gyvenimo kokybę tiek pačiam pacientui, tiek jo artimiesiems.
Skausmas – ne vienintelė problema
Specialistai atkreipia dėmesį, kad sunkiai sergantys žmonės dažnai susiduria ne tik su fiziniu skausmu. Ilgai gulint gali atsirasti pragulos, silpnėjant organizmui didėja kaulų lūžių rizika, o ligai progresuojant žmogui tampa vis sunkiau judėti, valgyti ar kvėpuoti.
Ne mažiau svarbios ir emocinės problemos – nerimas, depresija, vienišumo jausmas bei baimė dėl ateities. Todėl paliatyviosios pagalbos komandą dažnai sudaro ne tik gydytojai ir slaugytojai, bet ir psichologai, socialiniai darbuotojai bei dvasininkai.
Pagalbos reikia ir artimiesiems
Ekspertai pabrėžia, kad sunki liga paveikia visą šeimą. Artimieji neretai tampa pagrindiniais slaugytojais, todėl susiduria su fiziniu ir emociniu išsekimu.
Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio skiriama ne tik pacientui, bet ir jo šeimos nariams – jiems teikiamos konsultacijos, psichologinė pagalba ir praktiniai patarimai, kaip prižiūrėti sergantį žmogų namuose.
Lietuvai teks prisitaikyti prie augančio poreikio
Demografinės prognozės rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje ir toliau daugės. Kartu augs ir žmonių, kuriems reikės ilgalaikės slaugos bei paliatyviosios pagalbos.
Sveikatos politikos ekspertai pabrėžia, kad ateityje reikės daugiau specializuotų komandų, geresnio paslaugų prieinamumo regionuose ir glaudesnio ligoninių bei pirminės sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo.
Keičiasi požiūris į gyvenimo pabaigą
Daugelis Europos valstybių jau kurį laiką siekia, kad žmonės paskutines gyvenimo dienas galėtų praleisti ten, kur jaučiasi geriausiai – savo namuose arba specializuotuose hospisuose, o ne intensyvios terapijos skyriuose, jei aktyvus gydymas nebegali pakeisti ligos eigos.
Medikai pabrėžia, kad svarbu laiku aptarti paciento pageidavimus, gydymo tikslus ir pasirūpinti, kad paskutinis gyvenimo etapas būtų kuo oresnis bei ramesnis.
Vis daugiau dėmesio gyvenimo kokybei
Šiuolaikinė medicina vis dažniau pabrėžia ne tik gydymo galimybes, bet ir gyvenimo kokybę. Specialistų teigimu, orus atsisveikinimas su gyvenimu yra ne mažiau svarbus nei moderniausias gydymas.
Todėl vis daugiau kalbama apie būtinybę stiprinti paliatyviąją pagalbą Lietuvoje, gerinti jos prieinamumą ir užtikrinti, kad nė vienas sunkiai sergantis žmogus neliktų vienas su skausmu ar be reikalingos pagalbos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.