Visiems, kuriems kada nors buvo išoperuotas apendiksas, yra smagi žinia – mokslininkai atrado, kad apendikso pašalinimas gali sumažinti riziką susirgti Parkinsono liga net penktadaliu. Parkinsono liga yra lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga, kurią Lietuvoje serga apie 12 tūkst. žmonių. Su laiku sergančiųjų skaičius tik augs, todėl šis atradimas yra itin svarbus sveikatos sektoriuje.
Apendiksas, dažnai laikomas nereikalingu organu, yra virškinamojo trakto dalis, kuriame randamas specifinis baltymas alfa-sinukleinas. Šis baltymas mokslininkų dėmesį patraukė dėl savo svarbaus vaidmens Parkinsono ligos vystymesi. Retais atvejais alfa-sinukleinas gali patekti į virškinamąjį traktą ir per kūno sistemas nukeliauti į smegenis, kur pradeda žaloti smegenų ląsteles, sukeliančias ligos simptomus, tokius kaip drebulys ir sunkumai judant.
Moksliniai tyrimai apie apendikso pašalinimo naudą
Švedijos mokslininkai atliko didelį tyrimą, įskaitant beveik 1,7 mln. vyresnių nei 50 metų žmonių duomenis. Tyrimo rezultatai parodė, kad tų asmenų, kurių apendiksas buvo pašalintas, rizika susirgti Parkinsono liga sumažėjo 19,3 procento. Tai rodo, kad apendikso pašalinimas gali turėti apsauginį efektą nuo šios neurodegeneracinės ligos.
Tyrėjai pažymi, kad alfa-sinukleino baltymas, esantis apendikse, yra esminis ligos vystymosi mechanizmas. Iš 48 tirtų apendiksų 46 turėjo šio baltymo, kuris yra žinomas dėl smegenų ląstelių pažeidimo pacientams, sergantiems Parkinsono liga. Šios žinios atveria naujas galimybes gydymo strategijoms, nukreiptoms į alfa-sinukleino baltymo veikimą.
Apendikso vaidmuo ir gydymo perspektyvos
Nors apendiksas tradiciškai laikomas nereikalingu organu, jis atlieka svarbų darbą virškinamojo trakto imuninėje sistemoje, reguliuodamas žarnyno bakterijų pusiausvyrą. Viena tyrimo autorių, gydytoja Viviane Labrie, pažymi: „Normalu, kad tas baltymas yra apendikse, tačiau jam patekus į smegenis, galima susirgti šia neurodegeneracine liga.“
Pastaruoju metu vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Parkinsono ir Alzheimerio ligos, pradeda vystytis žarnyne, kuris dažnai vadinamas „antroji smegenimis“ dėl daugybės neuronų, esančių virškinimo trakte.
Tyrimai su gyvūnais parodė, kad alfa-sinukleino baltymas gali keliauti per nervines ląsteles iš žarnyno tiesiai į smegenis, o apendiksas šį procesą gali skatinti, paveikdamas žarnyno mikroflorą.
Todėl šio baltymo neutralizavimas ar blokavimas gali tapti nauju gydymo tikslu. Mokslininkai tikisi, kad ateityje bus sukurtos vaistų formulės, kurios galėtų užkirsti kelią alfa-sinukleino plitimui ir sustabdyti ligos progresavimą. Taip pat šis atradimas yra svarbus žmonėms, gyvenantiems regionuose, kur pesticidų poveikis didina neurodegeneracinių ligų riziką.
Tolesni tyrimai ir perspektyvos
Nors apendikso pašalinimas gali būti naudingas, reikia nepamiršti, kad Parkinsono liga gali kilti ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, tiesiogiai smegenyse. Todėl moksliniai tyrimai ir būdai, geriau suprantantys ligos priežastis bei vystymąsi, yra būtini ir ateities gydymo kryptims.
Šis atradimas suteikia naują viltį sergantiems Parkinsono liga ir jų artimiesiems, nes gali padėti ankstyviau užkirsti kelią ligos progresavimui bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.