Viename rezonansiškiausių pastarojo meto teismo procesų visuomenės dėmesį patraukė ne tik bylos aplinkybės, bet ir viena trumpa akimirka posėdžio metu. Iš Panevėžio kalėjimo nuotoliniu būdu prie teismo prisijungusi Justina Gaigalaitė-Sadauskienė buvo užfiksuota besišypsanti, o tai sukėlė įvairių interpretacijų socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje.
Vis dėlto kūno kalbos specialistai pabrėžia, kad vien iš pavienių mimikų ar trumpų reakcijų daryti išvadas apie žmogaus emocijas ar kaltę yra labai sudėtinga. Būtent į tai dėmesį atkreipė ir kūno kalbos ekspertė, pakomentavusi viešai aptarinėjamą situaciją.
Šypsena nebūtinai reiškia džiaugsmą
Pasak specialistės, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad šypsena visada reiškia gerą nuotaiką, pasitenkinimą ar džiaugsmą. Tačiau realybėje žmonės šypsosi dėl daugybės skirtingų priežasčių.
Psichologai aiškina, kad stresinėse situacijose šypsena gali tapti savotišku gynybiniu mechanizmu. Kai kurie žmonės taip mėgina nuslėpti įtampą, nerimą ar nepatogumą. Kiti nesąmoningai šypsosi tuomet, kai jaučiasi sutrikę arba nežino, kaip reaguoti į susidariusią situaciją.
Emocijų vertinimas pagal vieną kadrą gali klaidinti
Ekspertė pabrėžia, kad kūno kalbos analizė reikalauja platesnio konteksto. Viena nuotrauka ar kelių sekundžių vaizdo įrašas neleidžia tiksliai nustatyti žmogaus emocinės būsenos.
Anot specialistės, vertinant neverbalinį elgesį svarbu stebėti visumą – balso toną, kalbėjimo tempą, veido išraiškų kaitą, kūno pozą ir situacijos aplinkybes. Tik tuomet galima daryti atsargesnes išvadas apie galimus žmogaus išgyvenimus.
Byla išlieka visuomenės dėmesio centre
Primename, kad Justina Gaigalaitė-Sadauskienė yra viena pagrindinių įtariamųjų rezonansinėje paramediko Manto Sadausko nužudymo byloje. Tyrimas dėl vyro nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo vis dar tęsiamas.
Neseniai teismas nusprendė pratęsti moters suėmimą, motyvuodamas tuo, kad išlieka rizika trukdyti tyrimui ar daryti poveikį proceso dalyviams. Pati įtariamoji kaltės nepripažįsta, o jos advokatas ne kartą priminė apie nekaltumo prezumpciją.
Kodėl rezonansinėse bylose kūno kalba sulaukia tiek dėmesio?
Kriminologai pastebi, kad visuomenė dažnai bando suprasti rezonansinių bylų dalyvių emocijas stebėdama jų elgesį viešumoje. Dėl šios priežasties net menkiausios detalės – žvilgsnis, gestas ar šypsena – tampa aptarinėjamos socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad kūno kalba negali būti laikoma įrodymu. Ji gali padėti suprasti galimas emocijas, tačiau negali atsakyti į klausimą, ar žmogus yra kaltas, ar nekaltas.
Ekspertai ragina vengti skubotų išvadų
Psichologų teigimu, žmonių reakcijos į stresą gali būti labai skirtingos. Vieni užsisklendžia, kiti tampa itin emocionalūs, o treti gali net šypsotis ar juoktis situacijose, kurios aplinkiniams atrodo visiškai netinkamos.
Todėl specialistai ragina nevertinti žmogaus vien pagal vieną veido išraišką ar trumpą elgesio epizodą. Galutinius atsakymus rezonansinėse bylose pateikia ne kūno kalbos interpretacijos, o surinkti įrodymai ir teismo sprendimai.
Kol tyrimas tęsiasi, J. Gaigalaitės byla išlieka viena daugiausiai dėmesio sulaukiančių kriminalinių istorijų Lietuvoje, o kiekviena nauja detalė ir toliau sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.